Kaip sumažinti augalinės mėsos kainą?

2021-12-10

Augalinė mėsa tampa vis stipresnė konkurentė tradicinės mėsos pramonei. Deja, ji vis dar negali konkuruoti su įprasta mėsa vienu esminių aspektų – kaina.

Kainos problema

Vidutinė mėsos alternatyvų kaina JAV 2019-iais metais siekė daugiau nei 18 eurų už kilogramą. Tai yra dvigubai daugiau negu jautienos kaina (beveik 9 eurai už kilogramą) ir keturgubai daugiau nei vidutinė vištienos kaina (apie 4 eurai už kilogramą). Šaldytos mėsos alternatyvos pigesnės – šiek tiek virš 12 eurų už kilogramą, tačiau šią kainą būtų galima sulyginti tik su veršienos (taip pat daugiau nei 12 eurų už kilogramą).

Šis kainos disbalansas ateinančiais metais gali tapti viena aktualiausių temų. Su artėjančiu pasauliniu finansų nuosmukiu, „FAO” („Food and Agriculture Organization”, liet. „Maisto ir Žemės Ūkio Organizacija”) numato, jog tradicinės mėsos kaina kris.

Taigi, ar mes, augalinės mėsos vartotojai, galime padėti šiems produktams konkuruoti su pigesne gyvūnų mėsa?

Pigiausi produktai iš kiekvieno augalinio prekės ženklo, kurie yra parduodami prekybos centre Walmart, yra brangesni negu pigiausi kiekvienos mėsos rūšies produktai. Šaltinis: Kainos iš Walmart.com (atspindi Šiaurės Kalifornijos parduotuvių kainas), Rugpjūčio 6 d., 2020, paversta iš dolerių per svarą į eurus per kilogramą.

Šaldyta produkcija – žemos kainos garantija?

Pasitelkdamos inovacijas skonyje ir rinkodaroje, kompanijos „Beyond” ir „Impossible” pradėjo augalinės mėsos revoliuciją. Tarp 2013 ir 2016 metų, JAV augalinės mėsos pardavimai mažmeninėje rinkoje kas metus kilo tik 1-3 procentais, tačiau nuo 2016 m. JAV augalinės mėsos pardavimai pradėjo kilti po 16-18 procentų kas metus.

„Impossible“ ir „Beyond“ yra kone pačios populiariausios augalinės mėsos alternatyvos JAV. Nuotrauka iš „Courtesy of Impossible Foods and Beyond Meat.”

Kaip šios įsigalėjusios kompanijos pasiekia žemesnes kainas? Vienas iš veiksnių, ko gero, nėra sektinas pavyzdys: prekiniai ženklai „Morningstar”, „Gardein” ir „BOCA” parduoda beveik vien šaldytus produktus. Prekybos centrai įprastai apmokestina šaldytus produktus mažiau negu produktus šaldytuvuose, nes pastarieji yra apdraudžiami dėl didesnės tikimybės sugesti. Tačiau atlikti tyrimai siūlo, jog tai galėtų riboti produktų potencialą. Neseniai paskelbti „PBFA-Kroger” tyrimai teigia, jog augalinė mėsa, kuri yra šaldytuvuose laikomos mėsos skyriuose, yra perkama dažniau. Pagal turimus duomenis, 67 procentų JAV prekybos centrų laiko nors keletą mėsos alternatyvų būtent šiuose skyriuose.

Kiti du veiksniai, besislepiantys už žemų kainų, gali teikti daugiau vilčių: dėmesys į pigius ingredientus ir produkcijos efektyvumą.

Pigūs ingredientai, pigūs produktai

Viena didžiausių tendencijų augalinės mėsos gamyboje yra naujų, neįprastų baltymų šaltinių, tokių kaip spindulinės pupuolės, bulvės, fava pupelės, avinžirniai, avižos, lubinai ir pupos, panaudojimas. Kai kurie šių baltymų taip pat pasižymi praktiškais ir aplinkai draugiškais privalumais. Tačiau visai industrijai bejudant viena kryptimi, gali atsirasti nauja rizika.

Didžioji dalis žemos vištienos kainos gali būti paaiškinama industrijos pasirinkimu šerti gyvūnus pigiais pašarais – kukurūzais, kviečiais ir soja (11-28 centai už kilogramą). „Morningstar”, „Gardein”, „BOCA” ir „Lightlife” taip pat pasikliauja šiais produktais – seitano miltais, sojos baltymų koncentratu bei izoliatu. Šie šalutiniai produktai yra šiek tiek brangesni negu vištų pašarai ir yra parduodami už 93 centus už kilogramą „Alibaba” didmeninės prekybos portale.

Neįprasti baltymai daug brangesni. „Alibaba” spindulinių pupuolių kainos prasideda nuo beveik 4 eurų už kilogramą, bulvių baltymai – nuo 5,6 eurų už kilogramą, fava pupelių – apie 7,5, avinžirnių – šiek tiek virš 9, o lęšių baltymų – net nuo daugiau nei 18 eurų. Šiek tiek dažniau pasitaikantys žirnių baltymai yra pigesni (nuo 1,87 euro už kilogramą), tačiau populiaresnės ekologiškos atmainos be GMO yra brangesnės. Dauguma šių pasėlių jau užauginama dideliu mastu, tad dar labiau sumažinti jų kainas gali būti tikras iššūkis.

Viešai neatskleista informacija industrijoje teisina neįprastų baltymų naudojimo polinkį, aiškindama, jog vartotojai nemėgsta sojos ir kviečių baltymų. Jie atkreipia dėmesį į sparčią produktų be sojos ir glitimo plėtrą JAV. Tačiau ar vartotojų nuomonė yra pakankamai svari, kad kaina būtų pateisinta?

Nauja, viešai nepaskelbta „Rethink Priorities” organizacijos apklausa, tyrė šį klausimą. Tyrėjai išsiaiškino, jog šiek tiek daugiau amerikiečių mieliau valgytų žirnių baltymų pagrindo mėsos pakaitalą negu sojos ir kviečių analogus. Tačiau dar daugiau respondentų pareiškė, kad mieliau valgytų įprastus mėsos pakaitalus. Tai paryškina specifiškumo pavojų – galbūt būtent todėl mėsos industrija nereklamuoja savo produktų kaip „GMO soja šertų viščiukų“.

Šiais laikais akivaizdu, jog JAV paplitusios stigmos dėl glitimo ir sojos paveikė ir pasaulinę rinką. 2017 metų apklausa rodo, jog 2 000 Kinijos vartotojų norėtų išbandyti mėsos pakaitalus iš kviečių ar sojos lygiai taip pat, kaip ir pakaitalus iš grybienos ar bulvių baltymų. 2017 metais dauguma naujų augalinės mėsos produktų Europoje buvo sukurti būtent iš sojos ir kviečių baltymų.

Nepublikuoti „Rethink Priorities” klausimyno rezultatai rodo, jog amerikiečiai nurodė panašų norą vartoti augalinę mėsą iš įvairių augalinių baltymų šaltinių. Tyrime dalyvavo 1 004 amerikiečių, duomenys surinkti 2020 metų birželį, naudojantis „Prolific” platforma. Užduotas klausimas buvo „Kurias iš pateiktų alternatyvų valgytumėte?“ Pateikti variantai buvo: „Augalinės kilmės (vegetariškus) mėsos pakaitalus, kurie yra mėsos skonio“, „Sojos pagrindo (vegetariškus) mėsos pakaitalus, kurie yra mėsos skonio“, „Glitimo ar kviečių pagrindo (vegetariškus) mėsos pakaitalus, kurie yra mėsos skonio“, „Žirnių pagrindo (vegetariškus) mėsos pakaitalus, kurie yra mėsos skonio.“

Mastas ir paprastumas

Dar viena pamoka būtų atkreipti dėmesį į ganėtinai paprastus produktus. „Morningstar”, „Gardein”, „Lightlife” ir „BOC” turi kitą bendrą bruožą – jie visi priklauso milžiniškiems maisto konglomeratams: „Kellogg”, „ConAgra”, „Kraft Heinz”, ir „Maple Leaf Foods.” Tai leidžia įmonėms vykdyti produkciją pagrindinių kompanijų mastu, išplėčiant gamybą ir produktų platinimą. Kadangi didžiosios įmonės daugiausia patirties turi su perdirbtais produktais, tokiais, kaip mėsos paplotėliai ir vištienos gabalėliai, į šias sritis susitelkia ir jų filialai.

Kitavertus, dauguma naujų įmonių siekia atkurti neįprastus produktus, kurių įprasti, augaline mityba besimaitinantys žmonės, pasigenda. Požiūris į paklausos spragas daugumai atrodo savaime suprantamas, kadangi tai padeda įmonėms išsiskirti savo unikaliu asortimentu. Kita vertus, dažnai šis sprendimas verčia kompanijas kliautis kitais gamintojais, kurių produktų kokybė ir kainos nuolat svyruoja.

„Rebellyous Foods” yra paminėtina išimtis. Ši įmonė gamina tik augalinės vištienos gabalėlius, ir stengiasi supaprastinti bei padidinti gaminimo procesą. Kompanijos vadovė Christie Lagally aiškina, jog dauguma augalinių produktų gamybininkų kliaujasi įranga, kuri yra naudojama ne pagal jos pirminę paskirtį. Todėl produkcijos greitis ir kokybė kenčia, o kvalifikuoti specialistai dažnai turi sugrįžti prie remonto darbų.

„Rebellyous Foods” savo dėmesį skiria būtent augalinei vištienai. Nuotrauka iš https://rebellyous.com.

Siekiant užtikrinti produkcijos efektyvumą, „Rebellyous” vykdo tą pačią strategiją, kurią sekmingai naudojo vištienos industrija. Nuo 1930 metų vištienos industrija nesukūrė daugiau technologijos inovacijų – „McNuggets” vištienos gabalėlių išradimas vis dar yra įspūdingiausias pasiekimas. Tačiau tik drastiškai aukodama vištų gerovę, industrija sugebėjo stipriai sumažinti vištienos kainą.

Rodos, jog „Beyond” ir „Impossible” įmonės taip pat mokosi iš vištienos pramonės. Jos abi apsistojo ties keliais produktais ir investavo į savo gamyklas. „Beyond” sumažino savo produkcijos kainas nuo šiek tiek daugiau nei 8 eurų iki beveik 7 eurų už kilogramą. Praeitais metais “Impossible” priėmė sprendimą naudoti GMO soją, užsitraukdama anti-GMO grupių nepasitenkinimą. Manoma, jog šis sprendimas buvo priimtas tam, kad būtų sumažintos ingredientų kainos.

Didžiausios pasaulyje mėsos kompanijos, „Tyson”, „JBS” ir „Cargill”, praplėtė savo augalinės mėsos pasiūlą, todėl dar daugiau dėmesio yra atkreipiama į jos mastą ir kainą. Tikėtina, jog pradedančios įmonės ir toliau lyderiaus augalinės produkcijos inovacijų srityje. Tačiau, norint sumažinti augalinės mėsos kainą ir ištobulinti skonį, mums prireiks ne tik inovacijų, bet ir įmonių dėmesio į efektyvią didmeninę gamybą. Mes, vartotojai, įmonėms galime padėti pirkdami jų augalinę produkciją. Kiekvienas euras, išleistas augalinei mitybai, rodo industrijai, jog mums šie produktai yra svarbūs. Tai skatins naujų įmonių steigimą, o didesnė konkurencija nulems ir mažesnes kainas.

#

Straipsnis verstas iš Lewis Bollard „Open Philanthropy Farm Animal Welfare Newsletter”. Iš šio šaltinio pateikiami visi duomenys ir vertės.

Jeigu augalinė mityba jums vis dar svetima, kviečiame prisijungti prie 22 dienų augalinių atradimų „NORI GALI“ programos. Ji nustebins ne tik patarimais, bet ir pasiūlys, kaip pakeisti gyvūninės kilmės produktus augaliniais!

Success message!
Warning message!
Error message!