Prieš kelerius metus prasidėjęs siekis apriboti augalinių alternatyvų vadinimą mėsiškais pavadinimais, tokiais kaip „kepsniai“, „dešrelės“, „mėsainiai“ ir panašiai, pasiekė naują etapą. Liepos mėnesį Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) byloje dėl Prancūzijoje įtvirtinto augalinės kilmės maisto produktų ženklinimo. Byla inicijuota nevyriausybinių organizacijų Association Végétarienne de France (liet. Prancūzų vegetarų asociacija), EVU – European Vegetarian Union (liet. Europos Vegetarų Draugija) ir įmonės Beyond Meat.
Organizacijos „Gyvi gali“, kuri yra viena iš 46-ių EVU narių, vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad bandymai įvesti tokius ribojimus yra pertekliniai ir klaidinantys vartotojus. „Ellex Valiūnas“ advokatų kontoros advokato, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Donato Murausko teigimu, šis Prancūzijos teismo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nulems reikšmingus ES teisės išaiškinimus komplikuoto ir maisto produktų tiekėjams jautraus produktų ženklinimo reguliavimo klausimais.
Po nepasiekto draudimo ES lygiu ėmėsi iniciatyvų pavienėse šalyse
Dar 2020-aisiais metais Europos Parlamentas atmetė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto siūlymą apriboti „mėsiškų“ pavadinimų naudojimą augalinėms alternatyvoms. Nepavykus pasiekti draudimo ES lygmeniu, panašių iniciatyvų imtasi Italijoje bei Prancūzijoje. Pastarojoje draudimas 2022-aisiais metais priimtas žemės ūkio ministro potvarkiu, tačiau jo galiojimas galiausiai buvo laikinai sustabdytas Valstybės taryboje (pranc. Conseil d’Etat), kuri yra Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas, inicijuotoje byloje.
Ginčijamo Prancūzijos ministro potvarkio esmė – apriboti tokius augalinės kilmės maisto produktų pavadinimus, kurie tradiciškai sietini su gyvūninės kilmės produktais. Tačiau pareiškėjai byloje Valstybės taryboje kelia klausimą dėl ministro potvarkio teisėtumo, remiantis ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (Reglamentas) 38-uoju straipsniu. Viena iš jo nuostatų yra ta, kad Reglamentu konkrečiai suderintų klausimų srityje ES valstybės narės negali priimti sprendimų ar toliau jų taikyti nacionaliniu lygiu, nebent tai būtų leidžiama pagal Sąjungos teisę ir tokie sprendimai nesudarytų kliūčių laisvam prekių judėjimui, įskaitant kitų valstybių narių maisto produktų diskriminaciją.
Siekdama išsiaiškinti, ar Prancūzijos ministro potvarkiu nėra pažeidžiama pirmiau nurodyta Reglamento nuostata, Prancūzijos Valstybės taryba ir kreipėsi į ESTT. Taigi, atsižvelgiant į sudėtingą maisto produktų ženklinimo teisinį reguliavimą naujų maisto produktų atsiradimo kontekste, Ministro potvarkyje numatyti ribojimai bus įvertinti ES teisės požiūriu.
ESTT įsitraukimas gali padiktuoti kaip bus reguliuojami panašūs draudimai ateityje
„Ellex Valiūnas“ advokatų kontoros advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Donatas Murauskas komentuoja, jog ši byla atskleis, ar Prancūzijos žemės ūkio ministras tinkamai įgyvendino savo įgaliojimus.
„Susiduriant su naujų alternatyvių maisto produktų svarbos didėjimu, natūralus tradicinių maisto gamintojų noras riboti naujų produktų galimybes konkuruoti rinkoje. Nors Reglamentas Nr. 1169/2011 yra centrinis teisės aktas maisto produktų ženklinimo klausimais, jis savaime nepaneigia galimybės specifiniu reglamentavimu atliepti visuomenės, vartotojų požiūrį, kiek tai neprieštarauja šio reglamento nuostatoms. Tad klausimas byloje ESTT iš esmės yra apie tai, ar Prancūzijos žemės ūkio ministras savo potvarkiu „įžengė“ į Reglamento Nr. 1169/2011 reguliavimo sritį, ar vis dėlto jis įgyvendino savo įgaliojimus tinkamai“, – teigia dr. D. Murauskas
Be to, pasak pašnekovo, inicijuojama byla ESTT suteiks daugiau aiškumo jautrioje maisto produktų ženklinimo srityje pavienėse ES šalyse. „Minėto reglamento nuostatų turinys detalizuojamas konkrečiose situacijose. Prancūzijos Valstybės tarybai ne pirmą kartą kyla klausimų dėl nacionalinės teisės nuostatų galimumo, atsižvelgiant į šio reglamento 38 str. 1 dalies nuostatas. Byloje pripažinus, kad ministro potvarkiu reglamentuojami klausimai patenka į reglamento nurodytą „konkrečiai suderintą klausimą“, ESTT pagal Valstybės tarybos klausimą turės paaiškinti, kokiu mastu augalinės kilmės maisto produktams keliami reikalavimai dėl pavadinimų susiejimo su gyvūninės kilmės produktais galimi nacionalinėje teisėje ir ar nacionaliniu reglamentavimu leistina nustatyti sankcijas už tokių reikalavimų nesilaikymą”, – pabrėžia advokatas dr. Donatas Murauskas.
Tuo tarpu organizacijos „Gyvi gali“ vadovė M. Šermukšnė sako, kad ją stebina, jog apie tai išvis diskutuojama, ir nesitiki jokios kitos galimos baigties kaip tik tokių ir panašių draudimų Europos Sąjungoje sustabdymo.
„Pamenate riešutų sviesto gamintojų „Sviestas sviestuotas“ atvejį Lietuvoje, kuomet buvo bandoma uždrausti jiems naudoti tokį prekių ženklą? Jeigu nenorime daugiau tokių ir panašių kuriozų Europoje, turime tikėtis, kad ESTT pasitikės vartotojų gebėjimais suprasti, iš ko pagaminti produktai, kai jie pavadinti augaliniais. Tyrimai rodo, kad vartotojai nėra klaidinami. Atvirkščiai, iš jų ir savo veiklos patirties matome, kad žmonės nesupranta, kur ieškoti jų norimų augalinių alternatyvų, kai gamintojai ar prekiautojai turi pasitelkti įvairiausius žodžius jiems įvardinti“, – teigia M. Šermukšnė.
Draudimų tikslas – tradicinių gamintojų apsauga, ribojant alternatyvių baltymų konkurenciją?
Augalinio maisto vartotojų ir gamintojų teigimu, tokiais draudimais bandoma sulėtinti ryškų augalinio maisto populiarėjimą ir priešintis tvaresnės maisto sistemos plėtojimui, kuris yra vienas iš esminių Europos Sąjungos prioritetų. Nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė kritikuoja siūlymą teigdama, kad tokie draudimai stato vartotojus į absurdišką poziciją, neva jie negeba atskirti mėsos produktų nuo augalinių, net kai tai aiškiai įvardijama ant pakuočių.
„Teiginiai, jog pieniški ar mėsiški pavadinimai alternatyviųjų baltymų produktams klaidina vartotojus yra mažų mažiausiai absurdiški. Draudimų įgyvendinimo šalininkai mano, kad žmonės nesugeba atskirti, kad jie perka augalinius produktus, kai jie yra įvardijami kaip sojų dešrelės, žirnių kepsniai ir panašiai. Iš ko, perkant tokius produktus, vartotojai tikisi, jog jie yra pagaminti? Žmonės, kurie perka tokius gaminius, puikiai žino, ką jie įsigyja, ir turi svarias priežastis rinktis būtent tokius produktus vietoje gyvūninių. Panašu, kad gyvulininkystės sektoriaus atstovams populiarėjanti rinka kelia problemas, dėl to jie griebiasi keisčiausių priemonių tai sustabdyti,“ – sako M. Šermukšnė.
Pasak M. Šermukšnės, pastebėjus, kad vartotojų klaidinimo argumentas pasirodė per silpnas, gyvulinkystės sektoriaus atstovai ėmė remtis ir teiginiais apie maistinę vertę. „Vartotojai ieško gaminių, kurie nereikalautų kompromisų skonio, sveikatos, aplinkosaugos ar etikos prasme, bet būtų panašūs į jų įprastus produktus. Jie nori produktų be gyvūninės kilmės ingredientų. Vienintelis logiškas būdas padėti vartotojams – neklaidinti jų naujadarais, kuriuos alternatyviųjų baltymų gamintojai būtų priversti kurti. Jei norime spręsti aštrėjančias aplinkosaugines problemas, svarbu kaip tik skatinti alternatyviųjų baltymų rinkos augimą, o ne stabdyti ją absurdišku pavadinimų reguliavimu“, – teigia organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.
Bylos nagrinėjimas ESTT gali užtrukti apie 1-2 metus.
