Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) prognozuoja, kad 2023 metais pasaulyje net 345,2 mln. žmonių susidurs su maisto trūkumu ir tai yra dvigubai daugiau žmonių nei buvo 2020 metais. Poreikis spręsti maisto nepakankamumo ir kitus su tuo susijusius žmonijos iššūkius išryškina poreikį ieškoti galimų sprendimo būdų minėtam maisto trūkumui patenkinti. Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje vis dažniau diskutuojama apie augalinės kilmės alternatyvas.
Alternatyvių baltymų ateities vizija pateikiama kaip nauja baltymų gamybos ir vartojimo koncepcija, kuri žada geresnę ir tvaresnę būsimą maisto sistemą. Ši sistema skirta spręsti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, augančios gyvūninės kilmės maisto paklausos, klimato kaitos ir kitas problemas. Nepaisant perspektyvios koncepcijos, alternatyviųjų baltymų plėtra kaip ir kitos naujovės susiduria su iššūkiais. Pagrindiniai iššūkiai susiję su ekonominiais, teisiniais, sveikatos apsaugos klausimais ir poreikiu keisti požiūrį į gyvūninės kilmės produktų gamybą bei vartojimą.
Alternatyviųjų baltymų produkcijai plėstis kliudo nekonkurencingos kainos
Alternatyviųjų baltymų kilmės produktų kaina šiuo metu yra didesnė už įprastinių produktų. Tačiau situacija gali netrukus keistis, kadangi didėja poreikis apsisaugoti nuo neigiamo gyvūninės kilmės mėsos gaminių poveikio ir spręsti maisto trūkumo problemas. Plečiantis alternatyviųjų baltymų rinkoms ir optimizuojant žaliavų veisles bei gamybos procesus bus pasiekta masto ekonomija. Tai leis sumažinti skirtingų žaliavų baltyminių produktų kainų skirtumus.
Be to, Europos Sąjungoje tradicinės mėsos gamybos kaštai ateityje turėtų didėti, nes ūkininkai ir kiti žemės ūkio paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis naujų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės standartų. Nauji reikalavimai ir standartai įpareigoja užtikrinti gyvūnų gerovę, o tai pareikalaus papildomų investicijų.
Plėtrą apsunkina teisiniai ribojimai ir neapibrėžtumas
Europos Sąjungoje galioja gana griežti reikalavimai maisto produktams ir yra priimtas ne vienas teisės aktas, nustatantis maisto gamybos ir platinimo reikalavimus (pvz. Reglamentas dėl naujų maisto produktų, Reglamentas dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, Reglamentas dėl teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą ir kt.). Juose nustatytų reikalavimų turi laikytis ir alternatyvių baltymų produkcijos gamintojai bei platintojai. ES teisyne didelis dėmesys skiriamas užtikrinti maisto saugą ir vartotojų teises taikant nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Vis tik ES maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose dominuoja atsargumo principas. Šis principas taikomas visiems naujiems maisto produktams, įskaitant genetiškai modifikuotus maisto produktus. Todėl tokie produktai, prieš jiems patenkant į rinką, turi būti patikrinti ir gautas leidimas juos platinti. Tai stabdo kai kurių naujoviškų alternatyvių baltymų gamybą, sukuria nelygybę ir nesąžiningumą, lėtina perėjimą prie tvarumo.
Pažymėtina, kad reguliavimas dėl novatoriškų maisto produktų neišvengiamai visada turi tendenciją vėluoti, tai sukelia didelį teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Todėl praktikoje kyla ir kils teisinių ginčų dėl alternatyvių baltymų produktų pavadinimų, kilmės deklaravimo, teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą, diskriminavimo. Taip pat bus diskutuojama dėl prekių ženklinimo, gamybos procese naudojamų novatoriškų gamybos ir perdirbimo metodų tinkamumo bei kitų reikalavimų taikymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujo teisinio reglamentavimo poreikis kyla ir iš ES užsibrėžtų strateginių tikslų. Pavyzdžiui strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatomi tikslai susiję su klimato kaitos švelninimu, aplinkos apsauga, žiedine ekonomika, perėjimu prie tvarios mitybos. Nustatytų tikslų įgyvendinimas neišvengiamai užprogramuoja poreikį rengti naujus ES teisės aktus ar esamus tobulinti, nustatant griežtesnius reikalavimus aplinkos apsaugos ir kitose srityse.
Egzistuojantys stereotipai ir priešinimasis naujovėms
Alternatyviųjų baltymų plėtra taip pat susiduria su tradicinės gyvulininkystės atstovų priešinimusi naujovėms ir baime prarasti rinkas ir pelną. Todėl galimas priešpriešinis naratyvas, nurodant, kad alternatyviųjų baltymų produktai – „sintetiniai“, „perdirbti produktai“, „netikras maistas“ ir pan. Be to, tradicinės gyvulininkystės atstovai dažnai pabrėžia tradicinių vertybių ir esamos praktikos tęstinumą. Tačiau tradicinės gyvulininkystės atstovai savalaikiai reaguodami į neišvengiamus pokyčius bei pasinaudodami įvairiais finansiniais mechanizmais gali sėkmingai diegti naujas alternatyviųjų baltymų technologijas. Tokiu būdu verslai taps ne tik tvaresniais, bet ir atsparesniais kylančioms grėsmėms ir iššūkiams įveikti.
Į mitybos racioną įtraukti alternatyvių baltymų produktus neretai trukdo ir asmeniniai maisto pasirinkimo motyvai. Vartotojai paprastai nenori keisti mėsos valgymo įpročių, nežino apie produktų iš alternatyvių baltymų galimą naudą sveikatai ir aplinkai. Taip pat vartotojams įtaką daro požiūris į naują skonį, maisto neofobija, pasibjaurėjimas, egzistuojančios socialinės normos ir kiti motyvai.
Vis dėlto, prošvaistės mitybos pokyčiams matomos. Nors Europos vartotojų organizacijos 2020 metais inicijuotas tyrimas parodė, kad apie 60 proc. lietuvių neketina atsisakyti mėsos ir pieno produktų ar mažinti jų suvartojimą, daugiau nei 50 proc. apklaustųjų tuo pačiu teigė, jog būtų pasiryžę valgyti daugiau daržovių bei augalinio maisto. Atsakymų dvilypumas gali būti susijęs su tyrimo metu užduotų klausimų formuluotėmis: teiginiai apie gyvūninių produktų atsisakymą formuoja neigiamą žinutę, tuo tarpu teiginiai apie augalinių produktų ir daržovių įsitraukimą į racioną – labiau teigiamą. Tokios įžvalgos išties vertingos alternatyvių baltymų gamintojams pristatant savo gaminius.
Beje, 2022 m. „Gyvi Gali“ inicijuotos apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) lietuvių per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą. Apklausos dalyviai taip pat buvo įsitikinę, kad augalinis maistas yra sveikas (87,4 %) ir palankus gyvūnams (80,4 %). Šalyje, kurioje mėsos suvartojimas išlieka gana aukštas, tokios ryškėjančios tendencijos nuteikia viltingai.
Teksto autorius: Robertas Vaitkus, ekonomikos mokslų daktaras
______
Šaltiniai:
European Consumer Organisation (2020). One bite at a time: consumers and the transition to sustainable food. Analysis of a survey of European consumers on attitudes towards sustainable food. https://www.beuc.eu/sites/default/files/publications/beuc-x-2020-042_consumers_and_the_transition_to_sustainable_food.pdf
Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0381&from=EN
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai. https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Naujiena/Leidiniai/LZUM_GAAB.pdf
Gyvi gali. (2022). Visuomenės apklausa. Augalinė mityba lietuvių akimis. https://gyvigali.lt/naujienos/visuomenes-apklausa-augaline-mityba-lietuviu-akimis/
Lahteenmaki-Uutela, A., Rahikainen, M., Lonkila, A., & Yang, B. (2021). Alternative proteins and EU food law. Food Control, 130, [108336]. https://doi.org/10.1016/j.foodcont.2021.108336
World Food Programme. 2023: Another year of extreme jeopardy for those struggling to feed their families. https://www.wfp.org/global-hunger-crisis
