Kai pasaulyje vis dažniau imama kalbėti apie maisto produktų trūkumą, sukeltą karo Ukrainoje ir kitų veiksnių, paraleliai vis aktyviau bandoma ieškoti maisto sistemos pokyčių, galimybių padaryti ją tvaresne ir etiškesne. Per pastaruosius kelis mėnesius Europoje ir Lietuvoje įvyko keletas svarbių su alternatyviųjų baltymų industrija susijusių įvykių. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą iš jų.
Europa atvėrė duris „Just Egg“ kompanijos atėjimui į rinką
Viena garsiausių pasaulyje augalinių produktų, pakeičiančių kiaušinius, gamintoja „Just Egg“ gavo Europos Komisijos patvirtinimą ateiti į Europos Sąjungos rinką. Didžiausia kliūtis tą padaryti anksčiau buvo pagrindinė „Just Egg“ kiaušinių sudedamoji dalis – mung pupelių baltymai, kurie anksčiau nebuvo patvirtinti naudoti maistui Europoje.
„Just Egg“ teigimu, pirmieji jų produktai Europoje turėtų pasirodyti šių metų gale. Įmonės vadovas Josh Tetrick teigia, kad „Just Egg“ atvedimas į Europą ir galimybė jų gauti milijonams sveikesnę ir tvaresnę mitybą pasirinkusių vartotojų bus vienas iš svarbiausių įmonės pasiekimų.
Šių produktų atsiradimas išties gali tapti didele pagalba žmonėms, mažinantiems gyvūninių produktų suvartojimą, nes iki šiol Europoje buvo pasigendama plačiai išvystytų ir lengvai naudojamų alternatyvų kiaušiniams.
Alternatyviųjų baltymų industrijos lyderiai Europoje
2020-taisiais Singapūras tapo pirmąja ir kol kas vienintele šalimi, kurioje Maisto Agentūra (Singapore Food Agency) patvirtino kultivuojamos mėsos prekybą – įmonės „Eat Just“ gaminamus vieno kąsnio produktus su kultivuojama vištiena. Tai buvo didžiulis proveržis pasaulyje, o Europa, kurioje apie kultivuojamą mėsą diskusijos netyla jau ilgai, taip pat turi potencialo sekti Singapūro pėdomis.
Labiausiai iš visų Europos šalių pasistūmėjo Nyderlandai. Nenuostabu, nes vienas iš mėsos auginimo be gyvūnų idėjos autorių yra iš Nyderlandų kilęs tyrėjas ir verslininkas Willem Frederik van Eelen. Šiuo metu Nyderlanduose ne tik yra daugybė prie to dirbančių mokslininkų ir įsteigta startuolių, bet iš ten atėjo ir balandžio mėnesį garsiai nuskambėjusi naujiena – didžiausia kada nors valstybės suteikta investicija alternatyviųjų baltymų industrijai. Nacionalinio Auginimo Fondo (angl. National Growth Fund) skirta 60 milijonų eurų investicija bus skirta kurti nacionalinę ląstelinio žemės ūkio (angl. cellular agriculture) ekosistemą. Tai – neabejotinai didžiulė paskata visiems kitų Europos šalių lyderiams.
Be Nyderlandų, Europoje daug dėmesio šiai industrijai skiria ir kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Vokietija ir Prancūzija. Pasaulyje tarp lyderiaujančių šalių išlieka Singapūras, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis.
Naujienos Lietuvoje
Lietuvoje alternatyviųjų baltymų tema dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tiesa, augalinių mėsos ar pieno produktų alternatyvų pasiūla sparčiai auga. Didieji prekybos tinklai prekybos tinklai augalinio maisto temai pastaruoju metu skiria nemažai dėmesio.
„Lidl Lietuva“ birželio pradžioje paskelbė pradėjusi bendradarbiavimą su organizacija „Gyvi gali“ ir visą vasarą ketinanti skirti dėmesio savo klientų supažindinimui su augalinės mitybos privalumais, savo asortimento pritaikomumu įvairiems augaliniams receptams.
Tuo tarpu prekybos tinklas „Maxima“ neseniai paskelbė atsisakantis vegetarams ir veganams skirtų salelių ir augalinius produktus išskirstantis prie panašių gyvūninės kilmės produktų, augalines prekes žymint specialiu žymekliu. Įvairių šalių ir prekybos tinklų patirtis rodo, kad toks prekių pozicionavimas sulaukia didesnio augalinių produktų susidomėjimo.
Populiarumas auga ne tik prekybos, bet ir viešojo maitinimo sektoriuje – neseniai startavusi restoranų kampanija „Čia gali“, vienijanti ir konsultuojanti restoranus, norinčius įsitraukti daugiau augalinio maisto į savo valgiaraščius, sparčiai pildo savo narių skaičių.
Tiesa, kitoms alternatyviųjų baltymų kryptims – kultivacijai ir fermentacijai, Lietuvoje vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio ir galimybių įsitraukti į šią sparčiai besivystančią biotechnologijų sritį lieka daug.
