Kasmetiniam paramos skyrimo laikotarpiui einant į pabaigą įdomu apžvelgti šalyje vyraujančias tendencijas. „Gyvi gali“ atliko 2021 m. skirtos 1,2 % paramos statistikos analizę ir sugrupavo gavėjus į veiklos sritis. Kaip pagal jas pasiskirstė beveik 21,1 mln. EUR?
Remiantis VMI pateiktais duomenimis, 2021 m. daugiausiai paramos gavusių penketuke: Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“; Rimanto Kaukėno paramos grupė; Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai; Laisvės TV; Maltos ordino pagalbos tarnyba. Vis dėlto, šis ar panašūs sąrašai neatspindi, kaip parama pasiskirsto pagal gavėjų veiklos sritis, o tai – vertinga informacija, padedanti suprasti visuomenės interesus.
Kur kas aiškesnis vaizdas matomas paramos gavėjus grupuojant į 16 pagrindinių sričių, tokių kaip: „Vaikai ir šeima“, „Švietimas ir kultūra“, „Seneliai ir skurstantys“, „Gyvūnai“ ir t.t. Šį skirstymą „Gyvi gali“ atliko su 500 gausiausiai paremtų gavėjų – jiems buvo skirta ~9,5 mln. EUR arba beveik 45% visos sumos.
Daugiausiai lėšų – vaikams, šeimai ir naminiams gyvūnams
Gautais duomenimis, daugiausia lėšų surinko „Vaikai ir šeima“ kategorija. Darželiams, sergančiais ir beglobiais vaikais besirūpinančioms įstaigoms, vaikų teises atstovaujančioms organizacijoms ir pan. buvo išmokėta 17,74 % sumos. Antroji vieta teko „Gyvūnų“ sričiai. Prieglaudoms, žirgynams ir kitiems su gyvūnais susijusiems gavėjams žmonės skyrė 16,97 % paramos. Įdomu tai, jog 96,45 % šių lėšų nukeliavo būtent naminiais gyvūnais (daugiausia katėmis ir šunimis) besirūpinančioms įstaigoms, tuo tarpu ne naminiams gyvūnams paramos skirta net 27 kartus mažiau – vos 3,55 %. Tokį sumų pasiskirstymą iš dalies paaiškina ir gavėjų skaičius: tarp top 500 gavėjų pateko 45-ios naminių gyvūnų globa besirūpinančios organizacijos ir tik 4 atstovaujančios ne naminius gyvūnus. Tarp jų – fermose laikomų gyvūnų prieglauda „Trys paršeliai“ bei Žirgų globos asociacija.
„Duomenys rodo didžiulę atskirtį tarp naminių ir ne naminių gyvūnų. Iš vienos pusės, nestebina, jog daugiau empatijos jaučiame esantiems šalia. Iš kitos – vien tai, kad tam tikrus gyvūnus kasdienybėje sutinkame rečiau, neapsprendžia jų poreikių ir nesumažina kančių. Retas kuris žino, kokie milžiniški skaičiai vištų, kiaulių, karvių kasdien kenčia industrinėse fermose“, – teigia gyvūnų gerovės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Žvelgiant į kitus paramos gavėjus matyti, kad sumų pasiskirstymas tarp sričių labai netolygus. Mažiausiai gavusios grupės, tokios kaip „Aplinkosauga ir gamta“ ar „Žurnalistika“, neviršijo net procento visų iš 1,2 % GPM gautų lėšų.
Kodėl verta skirti 1,2 % paramą?
2021 m. 1,2 % paramą skyrė 460 412 žmonių – tai maždaug trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Skaičiai sufleruoja, jog visuomenės įsitraukimas galėtų būti ir didesnis. Prie pokyčio galimai prisidėtų platesnė informacijos apie šią paramos rūšį sklaida: skirti 1,2 % ne tik nieko nekainuoja, bet ir leidžia tiesiogiai prisidėti prie gerų darbų. Puikus pavyzdys – visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“. Iš gautų lėšų ji kuruoja 48 vaikų dienos užimtumo centrus, taip pat teikia socialinę, psichologinę bei materialinę paramą sunkumų patiriančioms šeimoms.
„1,2 % yra puiki valstybės skatinamoji priemonė, leidžianti savanoriškai prisidėti prie kiekvienam asmeniškai aktualių ir vertybes atitinkančių iniciatyvų. Pernai nuo vieno rėmėjo tekusi vidutinė suma buvo 45,8 EUR. Iš pažiūros tai nėra daug, bet parama susideda ir ne pelno siekiančių organizacijų kontekste tampa reikšmingu įrankiu geriems darbams atlikti“, – mintimis dalijasi M. Šermukšnė.
