Pernai išrinktas Niujorko meras Erikas Adamas (Eric Adams) iškart ėmėsi pertvarkymų miesto sveikatos sistemoje. Pradėjęs nuo Bemėsių pirmadienių (angl. Meatless Mondays) ir Augalinių penktadienių (angl. Plant-Powered Fridays) iniciatyvų mokyklose, kurios skatina vaikus įtraukti daugiau augalinių produktų į jų kasdienę mitybą, naujasis meras suvienijo jėgas su ne pelno siekiančia organizacija The Better Food Foundation, kad visose miesto ligoninėse augalinis maitinimas būtų tiekiamas kaip pagrindinis pasirinkimas. Nors gyvūniniai produktai ir toliau išlieka, ligoninės siūlo augalines alternatyvas kiekvienam dienos patiekalui, o pacientai, pageidaujantys mėsos ar pieno produktų, turi jų paprašyti atskirai.
Vienuolikoje didžiausio Amerikos miesto ligoninių kasmet patiekiama apie 3 milijonus porcijų pietums ir vakarienei – naujoji maitinimo politika užtikrins, kad mažiausiai 850 000 porcijų šiemet bus tik augalinės kilmės.
Atsižvelgiant į daugiakultūrę Niujorko populiaciją, naujieji ligoninių patiekalai yra įkvėpti Pietų Amerikos, Azijos, Europos ir kitų kultūrų skonių. Pacientai gali tikėtis makaronų su Bolonijos padažu be mėsos, Lotynų Amerikoje populiaraus jautienos troškinio Sancocho augalinės versijos, taip pat žirnių troškinio, patiekiamo su kukurūzų duona be sviesto ir kiaušinių, veganiško Pad Thai ar ispaniškos daržovių Paelijos su geltonaisiais ryžiais.
Praėjus keliems mėnesiams nuo pokyčių pradžios pirminiai duomenys nuteikė optimistiškai – 60 % pacientų rinkosi augalinį maitinimą ir net 95 % teigė, kad buvo patenkinti savo pasirinkimu. Tai stulbinantys skaičiai, atsižvelgiant į tai, kad tik 1 % pacientų save identifikavo kaip veganus ar vegetarus.
Šiemet gerų naujienų sulaukėme dar daugiau. Mero komandos oficialiai paskelbtais duomenimis devyni iš dešimties pacientų ir toliau renkasi augalinius patiekalus, o pasitenkinimo lygis išlieka virš 90 %. Dėl pakitimų per metus ligoninėms pavyko sumažinti su maistu siejamų emisijų kiekį net 36 %. Greta visko pastebėta ir taupomoji augalinio maitinimo nauda – ligoninėms perėjus nuo gyvūninės kilmės produktų prie augalinio maitinimo buvo sutaupoma po 59 centus už kiekvieną porciją, ir nors ši suma nuo to laiko svyruoja, ji vis tiek išlieka mažesnė nei porcijos su gyvūninės kilmės produktais kaina.
Pasaulis renkasi augalinę mitybą
Panašių permainų imtasi ne tik Niujorke. 2019 m. Amsterdamas tapo pirmuoju miestu, kuriame augalinis maistas pradėtas tiekti visuose vyriausybės organizuojamose renginiuose. Kartu Amsterdamo vyriausybė skatina miesto gyventojus keisti savo mitybos įpročius, tikėdamiesi, kad iki 2030 m. mažiausiai 50 % jų mitybos sudarys augaliniai produktai, o 2040 m. šis skaičius pakils ir iki 60 %. 2021 m. Hayek ligoninė Libane tapo pirmąja pasaulyje, kuri pilnai atsisakė gyvūninės kilmės produktų ir savo pacientams tiekia tik augalinį meniu. 2022 m., sekdami Niujorko pavyzdžiu, grupė medicinos darbuotojų Škotijoje atviru laišku kreipėsi į Škotijos Nacionalinę sveikatos tarnybą (angl. NHS Scotland), skatindami išimti gyvūninius produktus iš ligoninių maitinimo, bei sulygindami mėsos tiekimą ligoninėse su cigarečių dalinimu pulmonologijos skyriuje. Panašaus tikslo siekia ir Didžiosios Britanijos studentai iš 20 pirmaujančių šalies universitetų, kurie savo universitetų atstovybių pareikalavo, kad jiems būtų tiekiamas tik augalinis maistas.
Tuo tarpu Lietuvoje neretai vis dar girdimos istorijos apie teikiamą nekokybišką augalinį ar vegetarišką meniu valstybinėse įstaigose. Pasitaiko, kad vietoje visaverčio patiekalo yra patiekiamas garnyras, patiekalai gaminami be jokių augalinių baltymų šaltinių, jie nesotūs.
Tačiau turime ir tokių iniciatyvų kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įvertinus tai, kad mėsos pramonė yra viena taršiausių gamtai, jie priėmė sprendimą renginiuose atsisakyti užsakomo maisto, kuriame yra mėsos ir žuvies produktų. Vietoje jų ministerija stengiasi rinktis iš augalinės kilmės užkandžių.
Pokyčiai lengvesni, nei buvo galima tikėtis
Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad augalinio maitinimo tiekimas pagrindiniu variantu padidina tokių patiekalų pasirinkimą nuo 7 % iki 87 % procentų be vartotojų pasipriešinimo. Panašius rezultatus užfiksavo ir tyrimas atliktas trijų Amerikos universitetų valgyklose, kuris parodė, kad tiekiant augalinį maistą kaip pagrindinį pasirinkimą, jį renkasi 81 % studentų. Šiuos rezultatus paantrina ir Niujorko, Amsterdamo, bei kitų miestų sėkmės pavyzdžiai.
Tai rodo, kad augalinę mitybą pavertus lengviau prieinamu variantu ir neatėmus vartotojų teisės rinktis, ji tapa žymiai patrauklesnė. Šie duomenys gali tapti puikia paskata ne tik valstybės institucijoms, bet ir kavinėm bei restoranams drąsiau įtraukti augalinius patiekalus į savo valgiaraščius ir stebėti, kaip reaguoja vartotojai. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad maistas būtų ne tik augalinis, bet ir skanus, patraukliai patiekiamas ir suteikiantis pasirinkimo įvairovę. Verta vartotojus supažindinti ir su tokių pokyčių svarba: tai ne tik prisideda prie žmonių sveikatos, bet ir ženkliai sumažina miesto ar šalies CO2 taršą.
Tekstą rengė Milda Zibalaitė
