Gegužės pradžioje Europos Parlamentas nubalsavo prieš augalinio pieno įtraukimą į Europos Sąjungoje vykdomą programą, padedančią vaikams į mokyklas tiekti vaisius, daržoves ir pieno produktus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia, kad toks sprendimas neleidžia užtikrinti skirtingų vaikų poreikių atliepimo bei prasilenkia su „Nuo ūkio iki stalo“ strategija. Kai kuriose šalyse augalinis pienas mokykloms jau tiekiamas arba siekiama pradėti jį tiekti iš nacionalinių biudžetų.
Programa siekia paskatinti vaikus maitintis sveikiau
Pasak Europos komisijos, šviežių vaisių, daržovių ir pieno suvartojimas Europos Sąjungoje nesiekia tarptautinių ir vietinių šalių-narių rekomendacijų, o maisto, stipriai apdoroto ir gausaus cukrumi, druska, riebalais ir priedais, vartojimas auga. Kadangi netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas veda į nutukimo problemas, Europos Sąjunga imasi priemonių paskatinti vaikus maitintis sveikiau. Tam buvo sukurta Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa (angl. School Scheme).
Besibaigiančiame 2017-2023 metų programos etape buvo skiriama po 250 milijonų eurų kasmet, iš kurių 150 milijonų buvo skirti vaisiams ir daržovėms, o likusi dalis – pieno produktams tiekti. Šalys, dalyvaujančios programoje, turi galimybę gaunamą biudžetą perskirstyti ir tiekti daugiau vaisių ir daržovių, mažinant pieno produktams skiriamo biudžeto dalį, arba atvirkščiai.
Galimybe įtraukti aplinkai draugiškesnių alternatyvų nepasinaudota
Prieš einamojo programos etapo pabaigą, ji buvo peržiūrima ir ieškoma galimybių programą atnaujinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos paruoštą „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją bei siekiant padidinti tvaresnį maisto vartojimą. Gegužę Europos Parlamente vyko balsavimas dėl šios programos atnaujinimo, kurio metu nebuvo pritarta įtraukti augalinių pieno produktų alternatyvų vaikams, kurie negali ar nenori vartoti pieno produktų.
Nevyriausybinės organizacijos, siekiančios didinti augalinio maisto prieinamumą Lietuvoje, „Gyvi gali“ vadovės Medos Šermukšnės teigimu, Europos Parlamento nariai praleido progą parodyti, jog Europos Sąjunga yra pasiryžusi žengti savo išsikeltų klimato krizės stabdymo tikslų keliu ir suteikti vaikams galimybę rinktis. „Yra daugybė vaikų, kurie karvių pieno vartoti negali, ir tokių, kurie to daryti nenori dėl etinių, aplinkosauginių ar sveikatos priežasčių. Apmaudu, kad tokiems vaikams nepasiūlomos jokios alternatyvos“, – sako M. Šermukšnė.
Vertinama, kad gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų, todėl Europos parlamentarų pasyvumas siekiant paskatinti vaikus vartoti klimatui draugiškesnes alternatyvas, stebina nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visuomenės narius.
Šalys iniciatyvą perima į savo rankas
Kai kurios šalys inicijuoja arba pradeda tiekti augalines pieno alternatyvas iš savo šalių biudžeto. Pavyzdžiui, Portugalija į Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą įtraukė 5 proc. tiekiamo augalinio pieno. Kaštai, skirti užtikrinti tiekimą, šiuo atveju yra padengiami ne iš Europos Sąjungos lėšų, o nacionalinio biudžeto.
„Pritrūkus politinės valios Europos Parlamente, šalys-narės ieško būdų kaip vaikams užtikrinti didesnę įtrauktį ir suteikti daugiau pasirinkimo galimybių. Manome, kad ir mūsų šalies vaikai turėtų būti pažindinami ir pratinami prie klimatui draugiškesnio, etiškesnio ir sveikatai naudingo produkto. Todėl svarstome galimybes pasekti įkvepiančiu Portugalijos pavyzdžiu“, – teigia „Gyvi gali“ vadovė M. Šermukšnė.
Lietuvoje programa vykdoma nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą – 2004-ųjų metų. Nuo 2004-ųjų iki 2009-ųjų Lietuvoje buvo vykdoma tik „Pienas vaikams“ programa, o nuo 2009-ųjų į šalies mokyklas pradėti tiekti ir vaisiai bei daržovės. Šalyje už šią programą atsakinga Žemės ūkio ministerija.
