Organizacijos GYVI GALI misija – didinti augalinio maisto prieinamumą Lietuvoje. Norint žinoti, kaip kinta situacija, svarbu stebėti tendencijas įvairiuose sektoriuose. 2022 metais pirmieji šalyje paskelbėme ataskaitą apie vartotojų požiūrį į augalinį maistą ir mitybą. Šįkart imamės naujos analizės – siekiame išnagrinėti ir įvertinti, kaip prekybos tinklai atsako į augančią augalinių produktų paklausą, bei identifikuoti galimas pasiūlos spragas ar galimybes tolimesnei asortimento plėtrai. 2023 m. gruodžio mėnesį atlikome tyrimą penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse.
Šis augalinio asortimento tyrimas Lietuvos prekybos tinkluose ne tik atskleidžia dabartinę situaciją, bet ir leis stebėti kaip ilgainiui keičiasi augalinių produktų asortimentas šalyje – jį planuojama atlikti reguliariai.
Be to, panašūs tyrimai, kurie jau kelis metus vykdomi kitose šalyse, tokiose kaip Latvija, Vokietija, Belgija, Čekija, Slovakija ir net Čilė, leidžia Lietuvai ne tik sekti nacionalines augalinių produktų rinkos tendencijas, bet ir atlikti lyginamąją analizę su kitomis šalimis. Tai suteikia galimybę įvertinti, kur Lietuva stovi augalinės mitybos plėtros kontekste, identifikuoti sektoriaus stiprybes bei skatinti augalinių produktų įvairovę ir prieinamumo didinimą vartotojams.
Tyrimo metodika
Tyrime analizavome prekybos tinklų asortimentą, atsižvelgiant į produktų įvairovę ir kainų politiką. Tyrimo metu buvo vertinamos gyvūninių produktų augalinės alternatyvos, kurios padeda lengviau pereiti prie augalinės mitybos arba paįvairinti esamą mitybos racioną.
Atlikdami augalinio asortimento vertinimą Lietuvoje, rėmėmės Albert Schweitzer Foundation rekomendacijomis, kurių pagalba panašaus pobūdžio tyrimai kitose šalyse vyksta jau ne vienerius metus. Duomenis rinkome remiantis tokio paties tipo produktų pasiūla vienoje kategorijoje, pavyzdžiui, kiek skirtingų augalinio pieno produktų yra vienoje parduotuvėje, skaičiuojant individualius prekinius ženklus ir produkto rūšis. Siekiant nustatyti skirtingų kategorijų produktų pasiūlą to paties tinklo parduotuvėse ir rezultatus palyginti tarpusavyje, buvo vedami vidurkiai, remiantis aplankytų parduotuvių skaičiumi. Kiekvieno prekybos tinklo parduotuvėse rastas gaminių skaičius buvo sumuojamas ir dalinamas iš aplankytų parduotuvių skaičiaus, taip gaunant vidutinį konkretaus prekybos tinklo kategorijos vidurkį.
Tyrimo objektas
Tyrimo metu buvo išnagrinėta ir įvertinta augalinio asortimento pasiūla penkiuose didžiausiuose prekybos tinkluose Lietuvoje: IKI, LIDL, Maxima, Norfa ir Rimi, įtraukiant skirtingo dydžio parduotuves didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai leido gauti išsamesnį vaizdą apie augalinio asortimento pasiūlą ir jos prieinamumą įvairiems vartotojų segmentams ir įvertinti, kaip skirtingos lokacijos ir parduotuvės dydis veikia augalinių produktų pasiūlą.
Vertinimas apėmė skirtingų produktų kategorijų, tokių kaip augalinės mėsos ir žuvies alternatyvos, veganiškas majonezas, augalinės pieno ir jo gaminių alternatyvos, desertai, jau paruošti patiekalai ir pusgaminiai, analizę. Tyrimas koncentravosi į augalines alternatyvas gyvūniniams produktams, todėl daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, ankštiniai ir panašūs produktai, nebuvo įtraukti į vertinimą. Be to, buvo atsižvelgta į kainų proporcingumą analizuojant augalinio pieno ir karvės pieno kainų skirtumus, siekiant nuspėti kokią įtaką kainos skirtumas galėtų daryti vartotojų pasirinkimams. Ši produktų kategorija kainų palyginimui pasirinkta neatsitiktinai – augalinis pienas yra viena populiariausių augalinių prekių kategorijų, dėl savo sudėtinių savybių tinkanti tiek augaline mityba besimaitinantiems ar jai prijaučiantiems, tiek negalintiems vartoti karvės pieno dėl netoleravimo ar alergijos žmonėms.
Bendros tendencijos
Plačiausias pasirinkimas pastebėtas augalinio pieno ir jo produktų alternatyvų bei mėsos alternatyvų kategorijose. Šios kategorijos pasižymi didžiausia produktų įvairove, daugiau ar mažiau prieinama beveik visuose tyrime dalyvavusiuose tinkluose. Skirtingų augalinių mėsos alternatyvų (augalinio faršo, kepsnelių, dešrelių, kukulių ir pan.) vidurkis vyrauja nuo 2 iki 15 produktų, priklausomai nuo prekybos tinklo. Augalinio pieno – nuo 4 iki 26 skirtingų pieno rūšių ar prekinių ženklų.
Tuo tarpu kai kurios kitos kategorijos, pavyzdžiui, augalinės žuvies ir jūros gėrybių alternatyvos bei jau paruošto maisto kategorijos iki šiol išlieka su labai ribota pasiūla. Tai rodo, kad nors augalinė mityba tampa vis populiaresnė ir prekybos tinklai stengiasi praplėsti savo asortimentą, vis dar yra segmentų, kuriuose augalinės alternatyvos nėra pakankamai išplėtotos. Atsiveria galimybės prekybos tinklams ir gamintojams ieškoti būdų, kaip plėsti asortimentą šiose nišose bei pristatyti vartotojams naujus, inovatyvius produktus, atitinkančius šiuolaikines mitybos tendencijas ir vartotojų lūkesčius.
Lentelėje pateikiame vertintas produktų kategorijas ir didžiausią bei mažiausią prieinamų produktų vidurkį, įtraukiant visų penkių vertintų prekybos tinklų duomenis. Mažiausia pasiūla lentelėje nefiksuojama, jeigu bent viename prekybos tinkle tokios kategorijos produktų nerasta.
Išsiskyrė du akivaizdūs lyderiai
Išnagrinėjus augalinių produktų pasiūlą Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje, išryškėjo du akivaizdūs lyderiai – Maxima ir Rimi prekybos tinklai. Jie pasižymi plačiu augalinių produktų asortimentu, ypač augalinių pieno ir jo produktų alternatyvomis – jogurtais, grietinėlėmis, skirtomis kulinarijai, augaliniais sūriais ir kitais produktais, bei alternatyvomis mėsai – tiek šaldytų, tiek jau paruoštų produktų kategorijose. Be to, šių prekybos tinklų asortimentas praturtintas ir gausiu augalinių ledų pasirinkimu.
Nors iš anksto paruošto maisto kategorijoje abu lyderiai dar gali pagerinti savo siūlomą asortimentą, platus pasirinkimas kitose augalinių produktų kategorijose leido jiems akivaizdžiai išsiskirti ir užimti pirmaujančias pozicijas lyginant su kitais trimis prekybos tinklais. Ši persvara rodo, kad Maxima ir Rimi atsakingai reaguoja į augantį vartotojų susidomėjimą augalinėmis alternatyvomis, bei yra pasirengę atitikti šiuolaikines tendencijas, siūlydami vartotojams įvairių ir kokybiškų augalinių produktų.
Atlikus augalinių produktų asortimento vertinimą, paaiškėjo, kad Maxima savo pasiūla šiek tiek lenkia prekybos tinklą Rimi. Nors pranašumas nėra ženklus, jį padėjo pasiekti labiau išplėtotos augalinių mėsos alternatyvų kategorijos, apimančios tiek pusgaminių, tiek šaldytų ir jau paruoštų vartoti produktų. Maxima prekybos tinkle taip pat buvo aptiktas didžiausias augalinių alternatyvų žuviai pasirinkimas. Savo ruožtu Rimi išsiskyrė itin gausia augalinių ledų, augalinio sūrio ir jogurto bei kulinarijai skirtos augalinės grietinėlės pasiūla. Šis nedidelis skirtumas rodo dinamišką rinkos situaciją, kurioje lyderystės pozicijos gali greitai kisti.
Svarbu paminėti, kad tyrimo tikslas nebuvo nustatyti pirmosios ar kitų vietų nominantus, bet apžvelgti bendrą augalinių produktų pasiūlą Lietuvoje. Abiejų tinklų išryškėjimas kaip sektoriaus lyderių yra palankus ženklas, rodantis sektoriaus augimo ir inovacijų potencialą. Tai teikia vilties, kad ir kiti prekybos tinklai, įkvėpti šių pavyzdžių, laikui bėgant prisijungs prie augalinių produktų asortimento plėtros, prisidedant prie sveikesnių ir tvaresnių alternatyvų populiarinimo.
Kaip sekasi kitiems tinklams?
Išanalizavus tyrimo duomenis, pastebimas ryškus atotrūkis tarp lyderiaujančių ir žemesnes pozicijas užimančių prekybos tinklų. Nors juose ir pastebėjome alternatyvių augalinių produktų, augalinio pieno kategorijai vienareikšmiškai esant plačiausiai išplėtotai, visgi savo pasiūla jie smarkiai atsilieka nuo Maximos ar Rimi. Norint pasivyti rinkos lyderius, jiems reikėtų išplėsti visas vertintas kategorijas. Daugelyje, įskaitant augalines žuvies, ledų, desertų, augalinių sūrių, jogurto bei paruošto maisto, kategorijų, produktų buvo labai minimaliai arba rasti visai napavyko.
Lidl prekybos tinklas išsiskiria savo turima augalinių alternatyvų linija Vemondo. Norėtųsi matyti ją ir toliau plėtojamą, pristatatant Lietuvoje produktus, dažnai sutinkamus tinklo parduotuvėse kitose šalyse.
Prekybos tinklai IKI bei Norfa, savo ruožtu, galėtų plėsti asortimento pasiūlą, pristatydami daugiau alternatyvių augalinių produktų, užpildant trūkstamas kategorijas. Didelė įtaka asortimentui – parduotuvės lokacija ir dydis.
Pasiūlai įtaką daro parduotuvių lokacija
Tyrimas atskleidė, kad vartotojų galimybės įsigyti augalinius produktus skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pastebėta, kad didesniuose miestuose esančios parduotuvės ar didesnės to paties tinklo parduotuvės, dažnai siūlo platesnę augalinių produktų įvairovę, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir atokesnėse vietovėse asortimentas labiau ribotas.
Ši situacija ne tik atskleidžia geografinius augalinių produktų prieinamumo skirtumus, bet ir gali apriboti pirkėjų pasirinkimus, ypač tiems, kurie nori maitintis augaliniu maistu, bet susiduria su iššūkiu rasti reikiamus produktus.
Augalinio pieno kaina – iki trijų kartų didesnė už gyvūninio
Palyginus duomenis buvo pastebėta, kad augalinio pieno kainos Lietuvos prekybos tinkluose yra ženkliai aukštesnės nei karvės pieno, siekiančios net du–tris kartus didesnes sumas, lyginant pigiausią augalinį pieną su pigiausiu karvės pienu bei brangiausią augalinį pieną su brangiausiu karvės pienu tarp visų penkių aplankytų prekybos tinklų. Augalinio pieno kaina, svyruojanti nuo 1,59 EUR iki 5,96 EUR už vieno litro pakuotę, palyginti su karvės pieno kaina, svyruojančia nuo 0,52 EUR iki 3,79 EUR už vieno litro pakuotę, gali atbaidyti dalį vartotojų, ypač tuos, kuriems kaina yra vienas iš lemiamų veiksnių sudarant savo pirkinių krepšelį.
Šis kainų atotrūkis kelia klausimus apie augalinio pieno prieinamumą vartotojams ir gali riboti augalinių produktų vartojimo plėtrą. Norint skatinti tvarų ir sveiką gyvenimo būdą, būtina mažinti finansines kliūtis, susijusias su alternatyvių maisto produktų įsigijimu.
Rekomendacijos
Augalinio maisto populiarinimas – kompleksinis uždavinys. Mūsų organizacija tiki, jog tam, kad augalinio maisto prieinamumas didėtų, svarbus visų pusių įsitraukimas – reikalingas visuomenės švietimas, verslų įsitraukimas bei politiniai sprendimai. Žemiau pateikiame tiek bendrines, tiek tyrimo rezultatų paskatintas rekomendacijas. Taip pat, su kiekvienu iš prekybos tinklų susisieksime dėl individualių susitikimų, kuriuose pristatysime tyrimo rezultatus ir asmenines rekomendacijas konkrečiai jiems.
- Augalinis pienas ir jo produktai – paklausiausia augalinių produktų kategorija, tad rekomenduojame plėsti jų pasirinkimą. Svarbu į asortimentą įtraukti ne tik augalinio pieno, bet ir jo gaminių – grietinėlių kulinarijai, jogurtų, sūrių alternatyvų. Tai ypač aktualu mažesnį pasirinkimą turintiems prekybos tinklams. Jeigu svarstote nuo ko pradėti – tai turėtų būti vienas pirmųjų jūsų žingsnių.
- Kainos barjero mažinimas – vienas svarbiausių elementų. Atotrūkis tarp gyvūninės kilmės produktų ir jų augalinių alternatyvų stabdo vartotojus nuo aplinkai, sveikatai ir gyvūnams draugiškesnių pasirinkimų. Nors kainai įtakos turi produktų gamybos sąnaudos, ne mažesnę įtaką daro ir prekybos vietų antkainiai. Kadangi tai neretai vis dar laikoma nišiniais produktais, kai kurie prekybos tinklai renkasi dėti didesnį antkainį augalinėms alternatyvoms negu įprastinėms prekėms. Tačiau norint paskatinti vartotojus į racioną įsitraukti daugiau tokio maisto, svarbu sudaryti galimybę vartotojams nepermokėti už šiuos produktus. Pernai metais paskelbti LIDL ir Kaufland užsienio pavyzdžiai parodo, kad vartotojams sudarant galimybę įsigyti augalinius produktus už tokią pat kainą kaip gyvūninius, susidomėjimas augaliniais produktais sparčiai auga. Tačiau tam reikalingi vertybiniai sprendimai, kurie, tikėtina, atsipirks ilgainiui, bet iš pradžių gali pareikalauti didesnių investicijų.
- Tam, kad būtų sumažintas atotrūkis mažesniuose regionuose bei mažesnėse parduotuvėse, kaip vieną iš galimų variantų siūlome sudaryti bazinį augalinių produktų krepšelį, kuris standartiškai galėtų būti prieinamas visose tinklo parduotuvėse, nepriklausomai nuo jos dydžio ar lokacijos. Šis krepšelis turėtų apimti esminius augalinius produktus, tokius kaip augalinis pienas ir jo produktai bei mėsos alternatyvos, kurie padėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai atliepti savo poreikius.
- Produktus reikėtų įvardinti ir reklamuoti pagal jų skonio, tekstūros, kvapų ar panašias savybes, o ne kaip „veganiškus“. Tokie abstraktūs žodžių junginiai, kaip „veganiškas kepsnys“, pirkėjui nepadeda susidaryti įspūdžio apie prekę. Daržovių, grybų ar žirnių baltymų kepsnys daug aiškiau nurodys vartotojams, ką jie įsigija. Tuo pačiu, prekybos tinklai turėtų vengti šių produktų kategorijas įvardinti kaip veganams, vegetarams skirtas prekes – didžiausia augaliniais produktais suinteresuota tikslinė auditorija yra fleksitarai.
- Pastebėjome, jog prekybos tinkluose karuliai, ženklinantys veganiškas ar vegetariškas prekes, dažnai sudedami klaidingai. Norint išvengti netinkamo žymėjimo, prekybos tinklai galėtų skatinti savo tiekėjus gauti atitinkamą ženklinimą ant pačių produktų pakuočių – taip prekybos tinklai išvengtų atsakomybės dėl vartotojų klaidinimo, kai dėl žmogiškos klaidos karuliai ar etiketės yra netinkamai sudedami prekybos vietoje.
Kartais net ir nedideli pokyčiai gali atvesti prie reikšmingų rezultatų. Tikimės, kad prekybos tinklų atstovai įsiklausys į mūsų teikiamas rekomendacijas ir kitąmet, pristatydami pakartotino tyrimo rezultatus, turėsime išaugusią augalinių produktų pasiūlą. Mes, savo ruožtu, edukuosime visuomenę apie tokių produktų pasirinkimo svarbą.
