Grynas oras, švarus vanduo, sveikas dirvožemis, biologinė įvairovė, geros kokybės, saugus, sveikas ir įperkamas maistas – tai temos, kurios šiuo metu įgyja vis didesnį aktualumą. Visos minėtos sritys yra tampriai tarpusavyje susijusios, todėl neigiami pokyčiai vienoje srityje gali greitai pereiti ir į kitas sritis. Pavyzdžiui, mėsos gamybos pramonės neigiamas poveikis klimato kaitai apima ne tik didelį į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir yra didžiulis oro bei vandens taršos šaltinis. Stebint šias su gyvulininkyste susijusias problemas, vis dažniau imama gręžtis į alternatyviųjų baltymų rinką, kaip į tvaresnę ir saugesnę alternatyvą mėsai ar kitiems gyvūniniams produktams.
Mičigano universiteto Tvarių sistemų centro mokslininkai, spręsdami aplinkosaugos gerinimo klausimus, atliko išsamų augalinės kilmės „Beyond Burger“ ir standartinio mėsainio palyginimą. 2018 metais mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad augalinės kilmės „Beyond Burger“ mėsainiui pagaminti reikėjo 99% mažiau vandens, 93% mažiau žemės, buvo išmetama 90% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudojama 46% mažiau energijos.
Apie privalomą reformuoti maisto sistemą kalbama tarptautinėse politinėse diskusijose
Maisto grandinės kasmet susiduria su vis didesnėmis grėsmėmis dėl pasikartojančių sausrų, potvynių, miškų gaisrų, nykstančios biologinės įvairovės ir naujų kenkėjų. Covid-19 pandemija ir karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino maisto prieinamumo problematiką. 2019 Pasaulio ekonomikos forume buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad per pastaruosius 50 metų žmonių skaičius planetoje padvigubėjo, o valgomos mėsos kiekis išaugo trigubai. Prognozuojama, kad dėl gyventojų skaičiaus ir vienam gyventojui tenkančių pajamų augimo per ateinančius dešimt metų mėsos suvartojimas pasaulyje padidės 14 proc. (EBPO, 2022).
Todėl įvairios šalys ir tarptautinės organizacijos ieško sprendimų ne tik kaip efektyviai patenkinti didėjantį mėsos poreikį, bet ir alternatyvų tradiciniams gyvūninės kilmės maisto produktams. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos 2020 metų strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ konstatuota, kad dabartiniai maisto vartojimo modeliai netausoja nei sveikatos, nei aplinkos. Dėl šios priežasties Europos Komisija deda pastangas užtikrinti tvaresnį maisto produktų vartojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie sveikos, tvarios mitybos. Taip pat norima sumažinti priklausomybę nuo svarbiausių pašarinių žaliavų (pvz., sojų, auginamų iškirstų miškų žemėje), skatinant naudoti ES šalyse auginamus augalinius baltymus ir alternatyvias pašarines žaliavas, pavyzdžiui, dumblius.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat analizuoja maisto alternatyvų galimybes. EBPO 2022 metų rugsėjo mėn. ataskaitoje aptariamos kelios galimos mėsos alternatyvos, pavyzdžiui: augalinės kilmės alternatyvos arba kultivuota mėsa (iš gyvūnų kamieninių ląstelių išauginta mėsa). Tiesa, pastaroji kol kas dar yra ankstyvosiose vystymosi stadijose, bet augaliniai produktai, kurie neretai išgaunami pasitelkiant ir tikslinės fermentacijos metodą, tampa vis panašesni į mums įprastus gyvūninius produktus. Dažniausiai augalinės mėsos gamyboje naudojami mums gerai žinomi, daug baltymų turintys augalai, pavyzdžiui, sojos pupelės ir žirniai, įvairūs grūdai (pavyzdžiui, kviečiai, ryžiai), bulvių krakmolas ir augalinis aliejus (pavyzdžiui, kokosų, rapsų, saulėgrąžų).
Europos Sąjunga, norėdama aktyviai prisidėti prie sveikos, saugios, klimatui ir aplinkai nekenksmingos maisto sistemos kūrimo, numato atlikti daug svarbių mokslinių tyrimų, susijusių su didesniu alternatyviųjų baltymų prieinamumu ir šaltiniais. Pavyzdžiui programoje „Europos horizontas“ alternatyvūs baltymai yra įtraukti tarp prioritetinių inovacijų krypčių.
Alternatyvių baltymų rinkos plėtra
Tarptautinės organizacijos „The Good Food Institute“ 2022 metų ataskaitoje nurodoma, kad 2021 m. augalinės mėsos pardavimas visoje Europoje pasiekė rekordines aukštumas. Mažmeninis augalinės mėsos pardavimas Vakarų Europoje 2021 m. išaugo maždaug 19 % iki rekordinių 2,3 milijardų eurų (2,6 milijardo JAV dolerių). O pasauliniai augalinės mėsos pardavimai 2021 metais išaugo 17 % iki 5,15 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad iki 2035 metų alternatyviųjų baltymų rinka nuo dabartinių 2 procentų išaugs iki 10-22 procentų. Remiantis šia prognoze, panašaus skonio ir tekstūros augalinės kilmės alternatyvos jau artimiausiu metu ES ir JAV rinkose turėtų prilygti gyvūninės kilmės baltymams. Be to, per ateinantį dešimtmetį jos vis labiau atpigs.
Spartus mėsos alternatyvų rinkos augimas sulaukia investuotojų ir rizikos kapitalo įmonių susidomėjimo šia rinka. Skaičiuojama, kad alternatyvi baltymų pramonė 2021 m. pritraukė 5 mlrd. dolerių investicijų, tai yra 60 procentų daugiau nei 2020 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos vertinimu šiuo metu visame pasaulyje yra 1 000 gamintojų, prekių ženklų ir 500 ingredientų tiekėjų, veikiančių alternatyviųjų baltymų srityje.
Tendencijomis seka tiek garsūs investuotojai,
tiek verslai
Tokie žinomi investuotojai kaip Jeff Bezos, Bill Gates, Richard Branson taip pat investuoja į alternatyviųjų baltymų rinką. Paminėtina ir NASA, kuri 2000-2001 metais finansavo tyrimus dėl ląstelių pagrindu pagamintos mėsos. Vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin dar 2011 metais skyrė finansavimą laboratorijoje užauginto mėsainio technologijai kurti. Izraelio bendrovė „SuperMeat“ 2016 metais inicijavo sėkmingą sutelktinio finansavimo kampaniją, skirtą kurti gyvūninės kilmės maisto pakaitalus.
Be to, žinomi maisto paslaugų operatoriai taip pat reaguoja į augančią alternatyviųjų baltymų paklausą: „McDonald’s“ pristatė „McPlant“ mėsainį, danų augalinės kilmės prekių ženklas „Naturli“ bendradarbiauja su vištienos gamintoju „Scandi Standard“ ir į degalines pristato augalinius „Green Nuggets“. 2020 m. sausį „Novish“ pristatė augalinės kilmės žuvies pakaitalus „Horecavos“ parodoje ir tapo pirmąja veganiškos žuvies įmone Europoje. O Nestlé siūlo augalinį krevečių produktą, pagamintą iš jūros dumblių ir žirnių.
Europos įmonės daro didelę technologinę pažangą alternatyvių baltymų kūrimo srityje. Štai Ispanijos startuolis „Novameat” 3D atspausdino didžiausią pasaulyje auginamą kepsnį, o Slovėnijos startuolis „Juicy Marbles“ sukūrė augalinės kilmės filė naudojant techniką, kuri sluoksniuoja sojų ir kviečių baltymų pluoštus ir tepa saulėgrąžų aliejumi.
Alternatyviųjų baltymų produkcija neaplenkia
ir Lietuvos rinkos
Mūsų šalyje taip pat darosi nesunku rasti internetines parduotuves, prekybos centrus ar užkandines, kurios siūlo prekes, pagamintas iš alternatyviųjų baltymų. „Puratos Lithuania“ augalų pagrindu pagaminti produktai, „Amala Vegan Fabrika“ įmonės augalinės dešros ar „Sojalita” produkcija iš sojos – tai tik keli pavyzdžiai, kurie parodo, kad alternatyviųjų baltymų idėjos plinta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Europos Komisijai 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, alternatyviųjų baltymų plėtrai atsiveria naujos galimybės. Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų ES paramos. ES bendroji žemės ūkio politika nukreipta į Europos žemės ūkio žaliąją pertvarką, todėl vien tik „žaliosioms” priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. Eur (31 proc.) 2023-2027 m. strateginio plano lėšų. Pažymėtina, kad įgyvendinant šį planą didelis dėmesys bus skiriamas ir inovacijoms bei švietimui žemės ūkio srityje.
Strateginiame plane numatytas finansavimas tai tik vienas iš galimų finansavimo mechanizmų. Finansavimas galimas ir pagal minėtą „Europos horizonto“ programą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kitus Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Šios finansavimo alternatyvos atveria Lietuvai galimybes ne tik pasivyti alternatyvių baltymų lyderes Europoje Nyderlandus, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Vokietiją ir Prancūziją, bet ir padaryti proveržį šioje didelį potencialą pasaulyje turinčioje srityje.
Alternatyvių baltymų vartojimas tampa pastarojo dešimtmečio populiaria pasauline maisto vartojimo tendencija. Taip yra ne tik todėl, kad daugėja informacijos apie palankių maistinių medžiagų buvimą, subalansuotumą mitybos požiūriu bei apie alternatyvių baltymų teigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Alternatyvių baltymų rinka vartotojų ir investuotojų susidomėjimo sulaukia ir dėl to, kad vis labiau aktualizuojasi poreikis spręsti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, augančios gyvūninės kilmės maisto paklausos, klimato kaitos ir kitas problemas. Šių aplinkybių visuma sudaro prielaidas tvirtinti, kad alternatyvūs baltymai netolimoje ateityje stipriai pakoreguos dabartinius maisto gamybos ir vartojimo modelius. Todėl manoma, kad ir Lietuvoje alternatyviems baltymams turėtų būti skiriamas vis didesnis dėmesys.
Autorius: Robertas Vaitkus, ekonomikos mokslų daktaras
Šaltiniai:
Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 21 d. įgyvendinimo sprendimas C(2022) 8272 final. https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/2022-11-21%20C(2022)8272%20G76-1231.pdf
Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0381&from=EN
Food and Agriculture Organization of the United Nations. Sustainable and circular bioeconomy for food systems transformation. (09 May 2022). https://www.fao.org/in-action/sustainable-and-circular-bioeconomy/resources/news/details/en/c/1507553/
Frezal C., Nenert C. and Gay H. (2022). Meat protein alternatives: Opportunities and challenges for food systems’ transformation. OECD Food, Agriculture and Fisheries Papers, No. 182, OECD Publishing, Paris. https://doi.org/10.1787/387d30cf-en
Good Food Institute. Plant-based meat sales up 19% to record €2.3 billion in western Europe, report shows. 14 April 2022. https://gfieurope.org/blog/plant-based-meat-sales-up-19-to-record-e2-3-billion-in-western-europe-report-shows/
Good Food Institute. Record $5 billion invested in alt proteins in 2021, surging 60 percent since 2020. https://gfi.org/press/record-5-billion-invested-in-alt-proteins-in-2021/
Heller M. C. and Gregory A. K. (2018). Beyond Meat’s Beyond Burger Life Cycle Assessment: A detailed comparison between a plant-based and an animal-based protein source. CSS Report, University of Michigan: Ann Arbor 1-38. https://css.umich.edu/publications/research-publications/beyond-meats-beyond-burger-life-cycle-assessment-detailed
Ho S. Spanish Food Tech Novameat 3D Prints The ‘World’s Biggest Cell-Based Meat Prototype’. Green Queen. 26 Januar 2021. https://www.greenqueen.com.hk/spanish-food-tech-novameat-3d-prints-the-world-biggest-cell-based-meat-prototype/
Horizon Europe Work Programme 2023-2024. 9. Food, Bioeconomy, Natural Resources, Agriculture and Environment (European Commission Decision C(2022)7550 of 6 December 2022). https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/horizon/wp-call/2023-2024/wp-9-food-bioeconomy-natural-resources-agriculture-and-environment_horizon-2023-2024_en.pdf
Kaja A. Slovenian Startup Created World’s First ‘Marbled’ Steak Mignon. 3 November 2022. https://thevegankind.com/news/slovenian-startup-created-worlds-first-marbled-steak-mignon
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. 2022 m. lapkričio 29 d. https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtintas-lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-strateginis-planas
McDonald’s. McPlant. https://www.mcdonalds.com/gb/en-gb/product/vegan-mcplant.html
Naturli’ Partners With Scandanavia’s Biggest Poultry Producer For ‘Green Nuggets’ in Gas Stations. vegconomist. 12 May 2021. https://vegconomist.com/products-launches/naturli-partners-with-scandanavias-biggest-poultry-producer-for-green-nuggets-in-gas-stations/
Nestlé. Plant-based alternatives to egg and shrimp now on menu at Nestlé. 7 October 2021. https://www.nestle.com/media/news/plant-based-alternatives-egg-shrimp
Novish history. https://www.novish.eu/en/about-us/
Stephens N., Sexton A. E. and Driessen C. (2019). Making Sense of Making Meat: Key Moments in the First 20 Years of Tissue Engineering Muscle to Make Food. Front. Sustain. Food Syst. 3:45. https://doi.org/10.3389/fsufs.2019.00045
SuperMeat – REAL meat, without animal slaughter. https://www.indiegogo.com/projects/supermeat-real-meat-without-animal-slaughter#/
World Economic Forum (2019). This is how many animals we eat each year. https://www.weforum.org/agenda/2019/02/chart-of-the-day-this-is-how-many-animals-we-eat-each-year/
Zampa M.. The Next Generation of Alternative Proteins. Sentient Media. 1 March 2019. https://sentientmedia.org/the-next-generation-of-alternative-proteins/
