Neseniai VšĮ „Gyvi gali“ organizacijoje ėmėmės veiksmų, jog į Europos Sąjungoje vykdomą programą, tiekiančią ugdymo įstaigoms vaisius, daržoves ir pieno produktus, būtų įtraukiami ir augalinio pieno produktai. Straipsnyje dalijamės platesne informacija apie tai, kas tai per programa, kaip ji veikia Lietuvoje ir kodėl manome, kad svarbu ją tobulinti.
Europos komisijai pastebėjus, kad vaisių, daržovių ir pieno suvartojimas Europos sąjungoje nesiekia tarptautinių standartų, o stipriai apdoroto maisto, kuris gausus cukraus, druskos, riebalų bei priedų, vartojimas tik auga, buvo ieškota priemonių paskatinti vaikus sveikai maitintis. Norint pagerinti bendrą visuomenės sveikatą, tinkamus mitybos įpročius būtina formuoti nuo vaikystės, todėl tam palankiausia vieta yra ugdymo įstaigos. Šiam tikslui buvo sukurta Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa (vėliau tekste – Programa).
PROGRAMA TIKISI POKYČIŲ PER ŠVIETIMĄ
2004 m. Lietuvoje startavo „Pienas vaikams“ programa, kuria siekta padidinti pieno ir pieno produktų vartojimą vaikų mityboje. Nors pastaruoju metu daugėja mitybos specialistų, kurie kritiškai žvelgia į gyvūninio pieno vartojimą, tačiau „Pienas vaikams“ programos dalyviai yra šviečiami apie šių produktų naudą sveikatai. Mūsų turimais duomenimis, vaikai šioje programoje nebuvo ir nėra supažindinami bei jiems nebuvo ir nėra siūlomos augalinių produktų alternatyvos, kurios dažnu atveju taip pat gali prisidėti prie vaikų sveikesnės gyvensenos, be to, yra tinkamos vartoti vaikams, kurie netoleruoja laktozės.
2009 m. imti tiekti ir vaisiai, o 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalėjo Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa, kuri apjungė ir tęsė pradėtą sveikos gyvensenos skatinimo iniciatyvą ugdymo įstaigose. Taip yra tikimasi padidinti ne tik pieno ir pieno produktų, bet kartu vaisių ir daržovių suvartojimą, diegti vaikams supratimą apie šių produktų įtaką sveikatai, supažindinti su tvariu žemės ūkiu bei skatinti tausiai vartoti maistą. Mūsų nuomone, programoje pateikiama informacija yra vienašališka ir neatspindinti visumos, su kuria vaikai turėtų būti supažindinami. Pavyzdžiui, gyvūninis pienas joje yra pateikiamas kaip vienas svarbiausių kalcio šaltinių, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog pienas gali padidinti osteoporozės riziką, didinti vaikams ir paaugliams aktualią aknės riziką ir pan.
Programos tikslinė grupė yra ikimokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai, kuriems tiekiami ekologiški arba pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą išauginti ir pagaminti produktai: obuoliai, morkos, kriaušės, sultys, pienas, jogurtas ir sūris.
Kartu vykdomos specialios pamokos, gaminimo kursai, šviečiamosios varžybos ir viktorinos, išvykos į sodininkystės bei pienininkystės ūkius.
Vaikų švietimo veiklos apima įvairiausias temas: sveiką mitybą, vaisių ir daržovių įvairovę, fizinės sveikatos ir judėjimo naudą, maisto švaistymo mažinimą, t.t. Taip vaikai supažindinami ne tik su sveikos gyvensenos ir produktų nauda, bet ir produktų atkeliavimo iki vaikų „stalo“ ciklu. Tačiau čia matomos tendencijos vaizduoti pieno ūkius kaip saugias ir geras vietas gyvūnams taip pat prasilenkia su realybe. Vaikai yra pratinami matyti gyvūnus kaip žmonių poreikiams tenkinti sukurtas mašinas, neatsižvelgiant į jų kognityvinis gebėjimus ar bazinius poreikius.
Ir nors iš apklausų matoma, kad didžioji dalis ugdymo įstaigų atstovų (89 proc.) sutinka, kad Programa teigiamai veikia vaikų įpročius, mes manome, kad tai neatspindi besikeičiančių tendencijų ir pačių vaikų poreikių.
LĖŠOS PASKIRSTOMOS NEPROPORCINGAI
Pagal 2021 – 2022 m. Lietuvos statistiką Programoje dalyvavo 1495 ugdymo įstaigos ir 230 tūkst. vaikų (skaičiai kiek mažesni nei pastarųjų metų dėl karantino ir bendrojo ugdymo įstaigų sumažėjimo).
2017 – 2022 m. nemokamai vaikams buvo išdalinta: 19 t kriaušių, 4982 t obuolių, 286 t morkų, 940 tūkst. l sulčių̨, 6218 tūkst. l pieno, 205 t sūrio ir 2212 t jogurto. 2017–2022 mokslo metais produktų dalinimui pagal Programą buvo panaudota 20 mln. Eur, iš jų 51 proc. sudarė ES paramos lėšos, o 49 proc. – nacionalinės lėšos.
Deja, programos pieno dalies finansavimas 2017–2022 m. buvo didesnis nei Programos vaisių ir daržovių dalies. Vertinant panaudotų lėšų proporcijas, Programos pieno ir pieno produktų daliai 2017–2018 m. m. buvo panaudota net 71 proc. viso finansavimo, o vaisių ir daržovių̨ produktų daliai – 26,8 proc. Ir nors, laimei, šis atotrūkis 2021–2022 m. m. mažėjo, tačiau pieno ir pieno produktų daliai panaudotas finansavimas vis vien buvo 19 proc. didesnis nei Programos vaisių ir daržovių daliai (2,10 mln. eurų ir 1,77 mln. eurų).
Mūsų požiūriu, toks pasiskirstymas yra netinkamas ir ilgainiui tikimės matyti didžiąją dalį lėšų skyrimą vaisių ir daržovių tiekimui, o pieno biudžeto dalį skirti suteikiant galimybę vaikams rinktis ir iš augalinių alternatyvų.
PASISAKOME UŽ AUGALINES ALTERNATYVAS
Matome, kad ES ir nacionalinėmis lėšomis finansuojama Programa siekia ne tik, kaip teigia, teigiamų pokyčių visuomenės sveikatoje, bet ir stabilizuoti pieno produkcijos rinką sudarant nuolatinį pieno produktų poreikį šalyje (ugdant gausiai pieno produktus vartojančias kartas). Akivaizdu, kad programos lėšomis yra sąmoningai skatinama gyvūninio pieno ūkių plėtra, neatsižvelgiant į vartotojų sveikatą ar poveikį gamtai.
Žinant, kad gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų, „Gyvi gali“ kartu su mūsų skėtine organizacija European Vegetarian Union siekiame, kad į Programą būtų įtrauktos ir augalinio pieno alternatyvos. Šių produktų įtraukimas ne tik prisidėtų prie tvarumo, bet kartu atvertų naujas duris ūkininkams bei vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ar negali vartoti pieno ir pieno produktų. Plačiau apie savo argumentus, kodėl tai svarbu, rašėme čia.
Tekstą rengė Milda Zibalaitė
Institucinių pokyčių veikla organizacijoje finansuojama projekto „NVO „Gyvi gali“ institucinis stiprinimas“ lėšomis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
