Mėgstame pajuokauti, kad parduotuvėje perkame mėsos dešreles, kuriose mėsos praktiškai nėra. Gamintojai savo produktų etiketėse didelėmis raidėmis spausdina žodžius „daugiau mėsos“, „mėsingos“ ir t.t. Iki šiol bet kokie mėsos pakaitalai buvo vertinami neigiamai, tačiau šiandien situacija keičiasi: dešrelės be mėsos gali būti ne mažiau skanesnės, sveikesnės, draugiškesnės aplinkai bei gyvūnams ir nors keista – net kelis kartus brangesnės. Tačiau kaina jau mažėja, nes alternatyvių mėsai produktų gamybos apimtys didėja ir dėl to jie pinga. Daugelis įmonių nori pasiekti vienodas ar net mažesnes nei gyvūninės mėsos produktų kainas.
Ir Lietuvoje jau galime nusipirkti alternatyvių mėsos produktų, pagamintų iš augalinių baltymų. Atrodo, kad valgome mėsą, tačiau ji naudojant šiuolaikines technologijas yra gaminama iš kviečių, miežių ar sojos. Tokių produktų vartotojų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja, į juos gaminančias bendroves investuojami šimtai milijonų.
Moderniomis technologijomis gaminami mėsos pakaitalai sprendžia galybę problemų: žmonijos aprūpinimo maistu, maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės.
Daugeliui augaliniai mėsos pakaitalai asocijuojasi su paplotėliais, skirtais kepti mėsainius, tačiau rinka labai sparčiai tobulėja ir gali pasiūlyti vis įdomesnių augalinės mėsos pavidalų: mažai kuo besiskiriančių nuo vidutiniškai keptos jautienos, traškios vištienos, rūkytų dešrelių, žuvies filė. Nežinodamas, ką valgai, šiandien augalinę ir tikrą mėsą vargiai beatskirsi.
Apie iš augalų pagamintus mėsos pakaitalus vis dar kalbame kaip apie ateities maisto produktus, nes esame stiprios mėsos perdirbimo pramonės šalis, mėsos suvartojame kur kas daugiau nei vidutiniai europiečiai.
Tačiau ateitis nėra taip toli, kaip atrodo: jau dabar augalinės mėsos galime nusipirkti Lietuvos parduotuvėse ir gali būti, kad netrukus mėsos pakaitalų gamybai skirtų baltymų gamyklą turėsime Lietuvoje.
Įspūdingas augimas
Globali augalinių baltymų rinka pastarąjį dešimtmetį augo lyg ant mielių ir 2021 m. pasiekė maždaug 5.6 mlrd. Eur vertę. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus šis sektorius augs dukart.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad iki 2035 m. bendrai alternatyvūs baltymai sudarys 11% visų baltymų suvartojimo, o su technologijų, investuotojų ir reguliavimo institucijų pagalba alternatyvūs baltymai per šį laikotarpį galėtų užimti apie 22% pasaulinės rinkos.
Praėjusiais metais sektoriaus augimas sumažėjo, dėl ekonominių ir politinių aplinkybių buvo stebimas pasaulinės rinkos nuosmukis. Vis dėlto investuotojų apklausos rodo didelį optimizmą, kad mėsos pakaitalų gamyba užims vis didesnę maisto produktų rinkos dalį.
Rinkoje šiandien jau galime matyti dvi dideles žaidėjų grupes.
Visų pirma, tai startuoliai, kurie daug investuoja į mokslinius tyrimus, ieško būdų augalinę mėsą padaryti kuo panašesnę į tikrą. Vien 2021 m. jie pritraukė virš 8 mlrd. investicijų. Antroji grupė – didžiosios maisto pramonės kompanijos, kurios investuoja į mėsos pakaitų gamybos startuolius arba juos perka.
Manote, kad šiuos ir panašius produktus renkasi tik veganai, vegetarai, žaliavalgiai? Tai – mitas. Daugybė žmonių visame pasaulyje ne mėsiškų baltymų ieško dėl suvokimo, kokį didelį poveikį aplinkai daro mėsos pramonė. JAV atlikto pirkėjų tyrimo metu nustatyta, kad perkantys augalinę mėsą kartu į pirkinių krepšelį dedasi ir gyvūninę mėsą.
Sprendžia svarbias problemas
Yra daugybė būdų paskaičiuoti, už kokią šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį yra atsakinga mėsos pramonė. Štai „The Guardian“ skaičiuoja, kad galvijų auginimas, pašarų jiems gamyba, logistika ir t.t. yra atsakingi už beveik 60% vandens, dirvožemio ir oro taršos.
Maisto pramonė yra atsakinga už 26% dabartinių pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Gyvulininkystė, didžiausias ŠESD išmetėjas maisto gamybos grandinėje, išmeta 15% visų pasaulyje generuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Alternatyvūs mėsos gaminiai vidutiniškai sugeneruoja 90% mažiau CO2 ir sunaudoja 99% mažiau žemės plotų ir vandens. BCG/Blue Horizon atliktas tyrimas parodė, kad investicijos į mėsos, pieno ir žuvies alternatyvas 3 kartus daugiau sumažina išmetamų CO2 dujų kiekį nei investicijos į alternatyvas kitoms taršioms pramonėms (cementas, plienas ir geležis, chemija, transportas).
Manoma, kad pasaulinė augalinės mėsos rinka visų pirma ir augs dėl didėjančio gyventojų informuotumo apie neigiamą mėsos vartojimo poveikį aplinkai. Nemažai žmonių savanoriškai nusprendžia nenaudoti ir nevartoti jokių gyvūninės kilmės produktų, kad prisidėtų prie aplinkos tausojimo.
Šio verslo sektoriaus skeptikai mėgsta kartoti, kad augalinių baltymų gamyba dar labiau paspartins miškų kirtimą, privers didinti sojos ar kitų gamyboje naudojamų augalų auginimo plotus, tačiau nutyli vieną labai svarbią tiesą – didžioji dalis augalininkystės žaliavų sunaudojama būtent gyvūnų maistui.
Augalinių baltymų gamyba taip pat itin svarbi siekiant užtikrinti sklandų maisto tiekimą. Šią produkciją gaminti gali ir tos šalys, kurios neturi itin didelių žemdirbystei tinkamų plotų, neplėtoja gyvulininkystės. Covid-19 pandemija, karas Ukrainoje, įvairiausi energetiniai iššūkiai surikdė pasaulinę maisto tiekimo grandinę, tad šis klausimas kaip niekad svarbus.
Siekiant skatinti alternatyvių baltymų gamybą itin svarbų vaidmenį vaidina ir valstybės. Singapūras, Izraelis, Kanada, JAV, Nyderlandai ir net Kinija šiam sektoriui skatinti skiria šimtus milijonų. Šių šalių vadovai puikiai supranta, kad alternatyvių maisto produktų gamyba yra itin svarbi norint užtikrinti sklandų maisto tiekimą, siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų.
Mėsos pramonė – ne akla
Didieji vakarų mėsos perdirbėjai jau suprato, kad augalinės ir tikros mėsos priešprieša neturi jokios prasmės.
Būtų logiška manyti, kad tradicinės mėsos pramonės įmonės ne itin džiaugiasi mėsos pakaitalų gamintojų sėkme, tačiau užuot įsivėlusios į konkurencinę kovą jos pripažįsta, kad augaliniai baltymai yra neišvengiama ateitis ir pačios šiame sektoriuje pradeda imtis lyderystės.
Besivystant technologijoms požiūris į augalinę mėsą pasikeitė iš esmės. Savo požiūrį, akivaizdu, pakeitė ir visos didžiosios pasaulio mėsos perdirbimo įmonės, savo produkcijos krepšeliuose ėmusios kasmet didinti augalinės produkcijos dalį.
Štai viena didžiausių mėsos prekybininkių pasaulyje „Tyson Foods“ visai neseniai į savo gaminių krepšelį įtraukė augaliniams mėsainiams gaminti skirtus paplotėlius.
Be to, bendrovė kiek anksčiau investavo į JAV augalinių mėsainių bendrovę „Beyond Meat“ ir parėmė dvi laboratorijose įsikūrusias mėsos įmones – taip pat amerikiečių „Upside foods“ bei „Future Meat Technologies“.
Mėsos pakaitalais susidomėjusių pramonės gigančių apstu: „Cargill“, BRF, „Marfrig“, „Maple Leaf Foods“, „Nestle“, „Unilever“, JBS ir t.t.
Be abejo, didžiosios kompanijos visko nori čia ir dabar, jų produktai nors ir pigesni, tačiau vis dar smarkiai tiek išvaizda, tiek skoniu atsilieka nuo tų, kuriuos gamina į mokslinius tyrimus ir technologijas investuojančios bendrovės.
Kita vertus, stambiosios bendrovės šioje rinkoje veikia labai gudriai ir užuot investavusios į tyrimus, perka arba remia mėsos pakaitalų startuolius. Dėl to ir vartotojai gali tikėtis, kad jau po kelių metų patys pažangiausi maisto produktai taps įperkamesni.
Galimybės Lietuvai
Kaip minėjau, pažangiausios pasaulio valstybės dosniai skatina mėsos pakaitalų gamybą, tad čia neatsilikti turėtų ir Lietuva.
Žiniasklaidoje prieš kurį laiką pasirodė informacija, kad Airijos bendrovė „ClonBio“ Lietuvoje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje į koncentruotų augalinių baltymų, skirtų mėsos pakaitalų gamybai, gamyklą planuoja investuoti 200–250 mln. Eur, sukurti 150–200 naujų darbo vietų.
Skelbiama, kad dėl šios gamyklos vis dar konkuruojame su JAV, Kanada. Jei investiciją pritraukti vis dėlto pavyktų, galėtume tapti regioniniu „FoodTech“ centru. Sėkminga investicija, neabejoju, pritrauktų ir daugiau panašių kompanijų. Taip pat prisidėtų prie infrastruktūros kūrimo alternatyvių baltymų tyrimams, specialistų parengimui.
Akivaizdu, kad verslo aplinka tokiai įmonei Lietuvoje yra ideali: užauginame kelis kartus daugiau grūdų, nei mums reikia, esame derlingos žemės šalis, turime puikių maisto pramonės specialistų.
Lietuva yra viena didžiausių grūdų augintojų Europoje. Kadangi užauginame du kartus daugiau grūdų nei pajėgiame perdirbti vietos rinkoje, didesniąją dalį kaip žaliavą eksportuojame.
Eksportuojame, nors galėtume grūdus į modernius produktus perdirbti Lietuvoje kurdami kur kas didesnę pridėtinę vertę.
Štai miežių, kuriuos savo mėsos pakaitalų gamyboje naudotų nauja perdirbimo gamykla, Lietuvoje šiuo metu auginama mažai, mat didžiąją dalį viso ūkininkų derliaus sudaro kviečiai, kurie yra brangesni ir daugelyje pasaulio rinkų yra lengviau realizuojami.
„ClonBio“ ir kitos panašios investicijos paskatintų šalies ūkininkus didinti sėjomainą, plėsti rečiau auginamų kultūrų plotus. Savaime ir vartotojai turėtų didesnį augalinių produktų pasirinkimą. Praktiškai visas augalines žaliavas, kuriose yra daug baltymų, galima paversti sveikais, moderniais maisto produktais.
Lietuvių įpročiai keičiasi
Apklausos rodo, kad per pastaruosius kelerius metus net 30% žemyno gyventojų sumažino mėsos ir pieno produktų vartojimą.
Lietuviai augalinę mėsą netrukus taip pat turėtų įvertinti. „Gyvi gali“ inicijuota apklausa parodė, kad trečdalis lietuvių per kelerius pastaruosius metus bandė atsisakyti valgyti mėsą arba jos kiekį savo mityboje sumažinti.
Lietuvoje alternatyviesiems valgytojams – fleksitarams, pesketarams, vegetarams ir veganams – save priskiria vos 8,2% gyventojų. Palyginimui, Europos vidurkis yra apie 30%. Nepaisant to, pokyčiai mityboje pastebimi.
Jei šios tendencijos išliks, po dešimtmečio mūsų maisto produktų vartojimo įpročiai niekuo nesiskirs nuo Vakarų šalių, o lėkštėse kur kas dažniau matysime augalinius produktus.
Lietuviai kasmet suvartoja apie 101 kg mėsos – tris kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Europos Sąjunga išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Be gyvūninės mėsos vartojimo sumažinimo šių tikslų pasiekti nepavyks. Alternatyvių baltymų sektoriaus vystymas yra vienas efektyviausių būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Tekstą rengė: Tomas Byčkovas, VšĮ „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas
