Kodėl svarbu valgyti mažiau mėsos?

2022-06-23

Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Panašu, kad mūsų tautiečiai pasiduoda pasaulyje pastebimai tendencijai, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu, šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas. Jis kviečia mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Kokia mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas galime ją sumažinti?

Žemės ūkio ministerijos pateikiamais duomenimis, Lietuvoje gyventojai kasmet suvartoja apie 95 kg mėsos. Įvairios pasaulinės dietologų asociacijos bei Pasaulinė sveikatos organizacija įvardija, kad žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 32 kg mėsos per metus ir ją turėtų valgyti tik 3-4 kartus per savaitę. Deja, neretas lietuvis savo patiekaluose turi vienokio ar kitokio pavidalo mėsos – sumuštinį su dešra pusryčiams lydi pietums suvalgomas kepsnys, o vakarienei pasisotinama sriuba su kukuliais.

Dar 2015-ais metais PSO paviešino tyrimą, įrodantį perdirbtos raudonos mėsos pavojų sveikatai. Lašiniai, kumpis, dešros ir kiti perdirbtos mėsos produktai buvo priskirti lygiai tokiems patiems kancerogenams kaip ir cigaretės. Neretai per didelis mėsos ir kitų gyvūninių produktų suvartojimas yra siejamas ir su širdies bei kraujagyslių ligomis. Taigi, dažnesnis augalinės kilmės produktų įtraukimas į racioną, gali ženkliai prisidėti prie visuomenės sveikatinimo.

Šalys ima atsižvelgti į mėsos pramonės taršumą

2021-aisiais Danijos Maisto, Ūkio ir Žuvininkystės Ministerija išleido naujas mitybos gaires, kuriose pirmą kartą buvo įtrauktas ne tik sveikatos, bet ir ekologiškumo aspektas. Danija yra išsikėlusi tikslą iki 2030-ųjų savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 70 % (palyginti su 1990 metų lygiu).

Naujoje redakcijoje pirmą kartą kalbama apie mėsos vartojimo mažinimą ir augalinės mitybos plėtimą – rekomenduojama vietoje mėsos rinktis ankštinius produktus, vartoti daugiau grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, bei savaitėje turėti keletą bemėsių dienų.

Danijos naujosios mitybos gairės yra pavyzdys, kaip šalys, norinčios įgyvendinti tvaresnę politiką, turėtų atsižvelgti į mėsos ar kitų gyvūninių produktų pramonės daromą žalą aplinkosaugai. Skaičiuojama, kad gyvulininkystė atsakinga už maždaug 60 % sunaikinamų miškų, be to, yra klasifikuojama kaip 2-3 vietoje pagal taršumą esanti industrija (pagal skirtingas skaičiavimų metodologijas priskiriama skirtinga vieta, o taršos dydis atitinka 13-18 % visų išmetamųjų dujų). Vienas iš būdų, galinčių reikšmingai sumažinti šią žalą, yra gyvūninių produktų suvartojimo mažinimas – fleksitariška, vegetariška arba veganiška dieta.

Vienas žmogus per metus suvalgo 105 gyvūnus

Gyvūnų teisių organizacijų efektyvumą skatinanti ir matuojanti organizacija „Animal Charity Evaluators“ atliko tyrimą, nusakantį „pasaulinį maistui nužudomų gyvūnų, tenkančių vienam ne augaline dieta besimaitinančiam žmogui, vidurkį“. Skaičiavimui buvo remiamasi tokiu modeliu: stuburinių gyvūnų, nužudomų maistui, skaičius buvo dalinamas iš pasaulyje gyvenančių žmonių skaičiaus (atėmus augaline mityba besimaitinančių žmonių skaičių). Tyrime buvo įtraukta daugybė rūšių gyvūnų, iš kurių – 13 rūšių fermose auginamų žemės stuburinių, 262 rūšys fermose auginamų žuvų ir 1373 rūšys gamtoje sugaunamų žuvų.

Pasak tyrimo, 2018 metais apie 772 milijardai stuburinių buvo nužudyti žmonių konsumpcijai. Iš jų net 88,3 % buvo žuvys, 11,1 % – paukščiai ir 0,6 % – žinduoliai. Tarp žemės gyvūnų didžiausias žudymų skaičius teko vištoms – apie 81 milijardą.

Remiantis tais pačiais skaičiavimais, vienas augalinę mityba praktikuojantis žmogus 2018-aisiais neprisidėjo prie 105 gyvūnų nužudymo. Detalizuojant: vidutiniškai 79 gamtoje sugaunamų žuvų, 14 fermose auginamų žuvų ir 12 žemės gyvūnų (11,5 paukščių ir 0,5 žinduolio).

Dabartinė sistema neįmanoma augant gyventojų skaičiui

Jungtinių Tautų asamblėjos skaičiavimais, 2100-aisiais pasaulyje turėtų būti virš 11 milijardų gyventojų. Teigiama, kad dabartinė maisto grandinė privalo keistis norint patenkinti augančio gyventojų skaičiaus ir ekonomiškai stiprėjančio pasaulio poreikius.

Vis dažniau imama galvoti, kaip pritaikyti maisto industriją, kad ji būtų ne tik tvari, etiška, bet ir patraukli vartotojams, nenorintiems atsisakyti savo įprastinio gyvenimo būdo. Todėl verta kalbėti ne tik apie industrijos žalą, bet ir apie tai, kokias naudas gali suteikti maisto pramonės inovacijos, tokios kaip alternatyvieji baltymai (angl. alternative proteins).

Šiuo metu alternatyviųjų baltymų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: augalinės mėsos alternatyvos bei kultivacijos ar fermentacijos būdu ruošiama mėsa. Augalinė mėsa kuriama pasitelkiant augalinius ingredientus ir įvairias technologijas tam, kad būtų kuo geriau atkartojamas įvairių rūšių mėsos skonis. Bene dažniausiai pasitelkiamas pagrindas šiems produktams pagaminti – soja, žirnių baltymai, seitanas (gaminamas iš kviečių glitimo), įvairios pupelės ar grybai. Tuo tarpu kultivuojama mėsa yra tikrų tikriausia mėsa, tiesiog užauginta kitokiomis sąlygomis negu dauguma mūsų yra įpratę – ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje.

Tiek vieni, tiek kiti alternatyvieji baltymai leidžia vartotojams mėgautis įprastais gyvūninių produktų skoniais mažinant poveikį gyvūnams ir aplinkai, kas didėjant gyventojų skaičiui gali tapti vienu reikšmingiausiu mūsų išlikimo klausimu.

kitos naujienos