Italijos žingsnis atgal: siūloma griežtinti augalinio maisto ženklinimą ir uždrausti kultivuojamą mėsą

2023-06-05

Kovo mėnesį Italijoje buvo pateiktas siūlymas uždrausti alternatyvius mėsos produktus, pagamintus iš augalinių baltymų, vadinti „mėsiškais“ pavadinimais. Naujame įstatymo projekte siekiama nebeleisti tokių maisto produktų vadinti tofu kepsniais, veganiškais kumpiais ar augalinėmis dešromis. Nors siūlyme teigiama, kad tai padėtų išsaugoti žmonių sveikatą bei šalies kulinarinį paveldą, apginti vartotojų interesus, įstatymo projektas sulaukė nemažai kritikos.

Augalinio maisto vartotojai ir gamintojai tokį siūlymą vertina kaip Italijos žingsnį atgal visuotinėje kovoje su klimato kaita. Nevyriausybinė organizacija „Gyvi gali“, siekianti populiarinti augalinį maistą Lietuvoje, teigia, kad augalinio maisto gamybos procesuose išskiriama perpus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant gyvūninės kilmės produktus, todėl šalių įstatymai turėtų ne riboti, o kaip tik skatinti visuomenę pereiti prie labiau fleksitarinės mitybos, kurioje pirmenybė teikiama augaliniam maistui. Platesnis mėsos pakaitalų vartojimas gali padėti sprendžiant ne vieną šių laikų problemą – nuo gyvūnų gerovės užtikrinimo, poveikio klimato kaitai mažinimo iki geresnės maisto saugos.

Susirūpinimas dėl maistinės vertės – nepagrįstas ir klaidinantis

Italijoje siūlomame įstatymo projekte rašoma, kad „mėsiškai“ pavadinti augaliniai produktai gali klaidinti žmones dėl jų maistinės vertės, palyginti su gyvūnų mėsa. Šį argumentą nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė vadina neatitinkančiu realybės. Pasak jos, keliose šalyse vykdyti tyrimai parodė, kad vartotojai pirkdami augalines alternatyvas supranta, jog tai yra augaliniai produktai. „Augaliniai mėsos produktai gali nenusileisti savo maistine verte, būti pilni baltymų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Be to, jie pasižymi ir daugeliu kitų pranašumų, lyginant su gyvūnų mėsa, nes jų sudėtyje ne tik gausu sveikų skaidulinių medžiagų, bet ir nėra sveikatai žalingo cholesterolio, antibiotikų likučių, hormonų, sunkiųjų metalų ir virusų. Be to, augaliniai mėsos pakaitalai padeda vartotojams paįvairinti savo racioną ir valgyti daugiau daržovių, nes tokie produktai paprastai gaminami iš įvairių pupelių, daržovių, grybų ar grūdų“, – teigia M. Šermukšnė.

Italijoje toks įstatymo projektas buvo pasiūlytas po to, kai kitų šalių reguliavimo institucijos ir gyvulininkystės pramonė bandė griežčiau kontroliuoti, kaip ženklinami augalinės kilmės mėsos ir pieno produktai. Pavyzdžiui, dar praeitais metais Prancūzijoje buvo priimtas vadinamasis augalinio burgerio draudimas (angl. Veggie Burger Ban), tačiau po didelio visuomenės nepasitenkinimo galiausiai sustabdytas šalies aukščiausiojo teismo. Augalinio maisto vartotojų ir gamintojų teigimu, tokiais draudimais bandoma sulėtinti ryškų augalinio maisto populiarėjimą ir priešintis tvaresnės maisto sistemos plėtojimui, kuris yra vienas iš esminių Europos Sąjungos prioritetų.  

Nepaisant įvairių griežtinimų siūlymų, Italijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, pastebimas augantis susidomėjimas augaliniu maistu. Statistika rodo, kad 2022-ais metais augalinių produktų vartotojų skaičius Italijoje padidėjo beveik trimis procentais, ir net 22 milijonai italų šiuos maisto gaminius vartoja reguliariai. Populiariausi produktai prekyboje – augaliniai burgeriai, valgymui paruošti patiekalai („Ready-to-Eat“), veganiški ledai ir įvairūs desertai. Įdomu tai, kad net 50,4 proc. italų reguliariai vartoja augalinius pieno gėrimus, pagamintus riešutų, avižų ar kitų augalinės kilmės produktų pagrindu.

Siekama uždrausti ir kultivuojamą mėsą

Augalinio maisto ženklinimo griežtinimas – ne vienintelis kritikuojamas Italijos užmojis maisto srityje. Neseniai Italijos valdžia pradėjo vystyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kultivuojamą mėsą ir kitą iš ląstelių auginamą maistą. 

Kultivuojama mėsa – tai gyvūnų mėsa, užauginta ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje, tiesiogiai veikiant gyvūnų kamienines ląsteles. Nors ši technologija daugelyje šalių tik pradedama vystyti, prognozuojama, kad jau kelių metų bėgyje tokios mėsos produktai pasieks Europos parduotuvių lentynas. Ne viena Europos šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę, Nyderlandus ir Ispaniją skiria daug investicijų tyrinėti ir tobulinti kultivuojamos mėsos technologiją, kuri leistų sumažinti (o gal net visai atsisakyti) žalingų industrinių gyvūnų fermų kiekį bei aplinkos taršą dėl jų. Remiantis moksliniais tyrimais, kultivuojamos mėsos produkcija sukurtų iki 92 proc. mažiau oro teršalų nei įprasta mėsa, o jai pagaminti reikėtų iki 90 proc. mažiau žemės ploto. Taip pat kultivuojamos mėsos produkcijos paplitimas leistų ženkliai sumažinti gyvūnų fermų poreikį, o tuo pačiu ir gyvūnų mirčių skaičių. 

Tendencijos rodo, kad susidomėjimas alternatyviais baltymais – tiek augaline, tiek kultivuojama mėsa dėl įvairių priežasčių auga. Pokyčiams maisto sistemoje kurti skiriamos didelės investicijos, kai kur – net valstybiniu lygmeniu. Vartotojai, kuriems svarbūs gyvūnų gerovės ir aplinkai draugiškesnės mitybos klausimai, alternatyvius mėsos ir pieno produktus sutinka pozityviai, o augantys pardavimai bei platėjanti pasiūla parduotuvių lentynose tai puikiai įrodo. 

Dėl šių priežasčių kai kuriose šalyse vis pasigirstantys siūlymai griežtinti tokių produktų ženklinimą ar gamybą sulaukia pasipiktinimo iš visuomenės. Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė M. Šermukšnė teigia, kad prie alternatyviųjų baltymų populiarinimo dirbančios nevyriausybinės organizacijos stebi situaciją ir yra pasiruošusios reaguoti, jeigu tokie ar panašūs įstatymai būtų bandomi būti įgyvendinami ir kitose šalyse, ne išimtis ir Lietuva. „Atsižvelgiant į klimato kaitą ir kitas šių laikų problemas, mėsos alternatyvų gamyba turėtų sulaukti didesnio paskatinimo, o ne skubotų draudimų valstybiniu lygmeniu. Esame pasiruošę imtis veiksmų, kad mūsų šalyje alternatyviųjų baltymų rinka turėtų galimybę augti, o ne jų gamintojai susidurtų su pagalių į ratus kaišiojimu“, – sako M. Šermukšnė.

Straipsnio vizualui panaudotos nuotraukos autorius – Higher Steaks

Success message!
Warning message!
Error message!