Fleksitarinė mityba – mityba be ribojimų

2022-06-21

Pasauliui suklusus dėl bauginančių klimato krizės prognozių, gyvūnų gerovės pažeidimų bei medikų įspėjimų, mitybos pasirinkimams suteikiamas vis didesnis svoris. Pastaruosius keletą metų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse sparčiai ėmė populiarėti fleksitarinė mityba. Kas daro ją tokią patrauklią?

„Galima sakyti, kad fleksitarinės mitybos esmė užkoduota pačiame pavadinime – tai lankstus vegetarizmas (angl. flexible + vegetarian = Flexitarian). Jis pasižymi augalinių produktų gausa ir tik retkarčiais į racioną įtraukiamais gyvūninės kilmės patiekalais. Kitaip tariant, fleksitarai mėsos, sūrio ir kitų gyvūninių produktų neatsisako, tačiau juos vartoja gana retai“, – apibūdina gyvūnų gerovės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.

Fleksitarizmas griežtų gairių neturi – tai veikiau gyvenimo būdas nei dieta. Renkantis šią mitybą įprasta valgyti daug vaisių, daržovių, ankštinių bei visadalių grūdų. Kadangi mėsos, pieno produktų ar kiaušinių vartojama mažai, pagrindiniais baltymų šaltiniais tampa augalinės gėrybės: pupelės, avinžirniai, lęšiai, tofu, įvairios sėklos ir riešutai. Taip pat, fleksitarai stengiasi vengti stipriai perdirbtų gaminių, pridėtinio cukraus ir teikia pirmenybę natūraliems, sveikiems produktams.

Mitybos pasirinkimai, keičiantys pasaulį

Apie neigiamą maisto pramonės įtaką klimatui kalbama jau seniai. Štai, pavyzdžiui, Europoje 10 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro žemės ūkyje. Beveik 70 % šio kiekio tenka gyvulininkystės sektoriui, didžiąją dalį išskiriant industrinėms karvių fermoms. Reaguodama į maisto poveikį klimatui, Europos komisija parengė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. From Farm to Fork), kuria per artimiausią dešimtmetį sieks sudaryti sąlygas pereiti prie tvaresnės ES maisto sistemos. Viena svarbių šios strategijos dalių – skatinti žmones valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei mažinti mėsos vartojimą. O tai ir yra fleksitarinės mitybos pagrindas.

Fleksitarizmas fokusuojasi į daržovių, vaisių, augalinių baltymų bei riebalų vartojimą – sveikos mitybos principus, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kartu su reguliariu sportiniu krūviu toks valgymo būdas padeda išvengti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto bei dalies vėžinių susirgimų.

Reikšmingiausią pokytį gyvūninių produktų mažinimas, be abejo, atneštų patiems gyvūnams. Organizacijos „Animal Charity Evaluators“ atlikto tyrimo duomenimis jų 2018 m. buvo nužudyta maždaug 772 milijardai. Tuo tarpu vienas augalinę mitybą praktikuojantis žmogus tais pačiais metais neprisidėjo prie 105 gyvūnų nužudymo.

„Perėjimas prie pilnai augalinės mitybos reikšmingai prisidėtų prie opių šių dienų problemų sprendimo. Tačiau pokyčiai per naktį neįvyksta ir geriausia jų siekti palaipsniui. Fleksitarizmas galėtų būti gera tarpinė stotelė mitybos keitimo kelyje“, – mintimis dalijasi M. Šermukšnė.

Vasara – puikus metas išbandyti fleksitarinę mitybą

Praktikuojant fleksitarinę mitybą, gerą savijautą užtikrins augalinių produktų įvairovė. Ja vasaros sezonas Lietuvoje tikrai lepina. Tai ridikėlių, žirnelių, agurkų, pomidorų, įvairių uogų, vaisių bei daugelio kitų gėrybių metas. Dalį šių produktų parduotuvėse nesunkiai rasite ištisus metus, tačiau juos reikėtų valgyti būtent vasarą. Priežastis paprasta – sezoninis derlius turtingesnis savo maistine verte. Natūraliai sunokę vaisiai ir daržovės išlaiko daugiau vitaminų, mineralų ir kitų organizmui būtinų medžiagų. Be to, pasižymi sodresniu kvapu ir skoniu.

kitos naujienos