Ką skanaus ir augalinio galime užsisakyti kavinėse?

2022-09-06

Prieš gerą dešimtmetį viešojo maitinimo įstaigose ieškant augalinio patiekalo, nereta vieta galėjo pasiūlyti tik salotas arba patiekalus, iš kurių buvo išimami kokie nors gyvūninės kilmės ingredientai. Šiandien situacija, bent jau didmiesčiuose, jau visai kitokia – vis daugiau kavinių supranta tokių patiekalų pasiūlos svarbą. Didžiuosiuose miestuose kavinės siūlo veganiškus beigelius, falafelius, kebabus, troškinius, guliašus, sušius, kepsnius, tortus, spurgas ir įvairiausią kitokį augalinį maistą. 

Kavinės augalinius patiekalus gamina ne tik veganams

Nors, pagal įvairias visuomenės apklausas, ženklaus veganų ir vegetarų skaičiaus augimo Lietuvoje nematyti, vis daugiau žmonių stengiasi sumažinti mėsos vartojimą. Susirūpinę savo sveikata, aplinkosauga ar gyvūnų gerove, vartotojai ima ieškoti alternatyvų, kurios būtų panašios skoniu, tekstūra ar kitomis savybėmis į pamėgtus patiekalus, bet jų sudėtis būtų artimesnė jų įsitikinimams ar besikeičiančiam gyvenimo būdui. 

Pasak organizacijos „Gyvi gali“ vykdomos kampanijos „Čia gali“ atstovų, daugybė kavinių šiuo metu siūlo išskirtinių, skanių ir sočių augalinių patiekalų, tad kartelė pakilusi ir viešojo maitinimo įstaigoms „išsisukti“ su vos vienu patiekalu gali būti sunku. Restoranų lankytojams norisi įdomesnės patirties ir galimybės rinktis iš kelių augalinių patiekalų, kurie geriausiai atitiktų jų tuo metu turimą poreikį. 

Lietuvoje – didelė įvairovė

Kol kas Lietuvoje vien tik augalinį maistą tiekiančių vietų yra tik keletas, ir jos visos įsikūrusios dviejuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Vilnius džiaugiasi keturiomis kavinėmis, išsidėsčiusiomis penkiose lokacijose. Tai – plataus spektro patiekalus tiekiantys „Rosehip“, izraelietiška virtuve stebinantis „Cvi parkas“, dienos pietus bei maistą renginiams gaminanti „Sultenė“ ir visai neseniai iš vegetariško į veganišką pavirtusi ir kaskart vis kitokius dienos pietus siūlanti „Vieta“. Kaune galima aplankyti jau dešimtmečius veikiančią „Vilties vaistinės Arbatinę“ ir prie geležinkelio stoties įsikūrusį „Ridiką“. 

Cvi Parkas. © Viktorijos Gajauskaitės nuotrauka

Visos šios vietos džiaugiasi klientų gausa ir yra puikus įrodymas, jog augalinis maistas yra paklausus. Tiesa, svarbu pabrėžti, jog visos jos turi įdomų ir platų skanių augalinių patiekalų pasirinkimą. 

Kampanijos „Čia gali“, vienijančios restoranus, kurie siūlo augalinių patiekalų savo valgiaraštyje, atstovai teigia, kad norint paskanauti tokių patiekalų, nebūtina eiti į vien tik augalinį maistą tiekiančias kavines. Tarp kampanijos narių – 21 kavinės, iš kurių tik 5 veganiškos, o visos kitos – turinčios platų augalinių patiekalų pasirinkimą. 

„Pirmas blynas“ siūlo augalinių blynų, „Doda“ – burgerių ir kebabų, „Mamma Pizza“ – picų, „Chaika“ –  sumuštinių, tortų ir keksiukų, „Blue Lotus“ – indiškų patiekalų. Ir tai tik dalis visų skirtingą maistą tiekiančių kavinių, o kampanijos narių skaičius nuolat auga. Žmonėms, norintiems sumažinti mėsos suvartojimą ar tiesiog ieškantiems naujų skonio patirčių, rinktis tikrai yra iš ko. 

O ką daryti keliaujant?

Po pandemijos vėl augant keliautojų skaičiui, pravartu žinoti, jog ir keliaujant galima patogiai rasti visas augalinį maistą tiekiančias vietas vienoje aplikacijoje. Daugiau nei 180 šalių veikianti „HappyCow“ programėlė su integruotu interaktyviu žemėlapiu, pateikia informaciją apie restoranus (virtuvės aprašymą, kontaktus, darbo laiką ir pan.) ir lankytojų atsiliepimų skiltį.

„HappyCow“ duomenimis Europoje yra net 3337 pilnai augaliniai restoranai! Daugiausia jų Jungtinėje Karalystėje – iš viso 756. Tarp pirmaujančių šalių taip pat rikiuojasi Vokietija, turinti 448 augalines vietas bei Ispanija, su 293. 

Panašu, kad tokį maistą siūlančių kavinių skaičius auga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Augalinio maisto prieinamumas dar niekada nebuvo toks didelis ir neatrodo, kad būtų galima prognozuoti šios įsibėgėjusios tendencijos nuslopimą.

kitos naujienos