Viešojo maitinimo įstaigos skatinamos tiekti daugiau veganiškų patiekalų

2022-04-08

Beveik visame pasaulyje veikiančios programėlės „HappyCow“ duomenimis, Lietuvoje yra vos 6 vietos, kur būtų tiekiamas tik veganiškas maistas. Trys iš jų yra Vilniuje, likusios trys – Kaune. Kaimyninių šalių sostinėse skaičiai gerokai didesni: Rygoje išskirtinai veganiško maisto galima pavalgyti 7-iose vietose, Taline – 9-iose, o Varšuvoje galima išsirinkti vieną iš 69-ių vietų veganiškiems pietums ar vakarienei.

Organizacija „Gyvi gali“ skelbia, kad tai tik pradžia ir neabejoja, kad ateityje tokių vietų stipriai padaugės. Prie to jie tikisi prisidėti savo naująja kampanija „Čia gali“, skatinančia viešąsias maitinimo įstaigas į savo valgiaraštį įtraukti daugiau augalinių patiekalų. „Kavinių ir restoranų savininkai nori sekti tendencijomis ir turėti galimybę pasiūlyti savo klientams augalinių patiekalų versijų. Deja, ne visi jie žino nuo ko pradėti. Tikimės padėti maitinimo įstaigoms turėti daugiau augalinio maisto, o žmonėms atrasti vietas, kur jie gali tokio maisto paragauti“, – teigia organizacijos vadovė Meda Šermukšnė.

Įvardija dažniausiai pasitaikančias klaidas

Organizacijos „Gyvi gali“ atstovė teigia pastebinti, jog dalis viešojo maitinimo įstaigų kartoja keletą klaidų, kurios trukdo jiems didinti augalinių patiekalų pardavimus. Kaip pavyzdžius ji pateikia augalinių patiekalų išskyrimą į atskirą meniu skiltį su pavadinimu „Vegetarams ir veganams“ arba patiekalų pavadinimo rašymą ne atskleidžiant patiekalo savybes, o nurodant jo pobūdį.

„Skirtingų tyrimų kitose šalyse duomenimis, augalinių patiekalų įliejimas į bendrą patiekalų sąrašą, o ne išskiriant jų kaip tinkamų tik veganams ar vegetarams, pardavimus gali padidinti net iki 2 kartų. Augalinius patiekalus renkasi ne tik vegetarai ar veganai, tad svarbu ir nenurodyti, kad jie skirti tik jiems. Tas pats galioja ir patiekalų pavadinimams – juose svarbu atskleisti patiekalo skonį, subtilybes, o ne tai, kam tas patiekalas skirtas. Juk Veganiška brokolių sriuba skamba mažiau patraukliai negu Kreminė brokolių sriuba su kokosų grietinėle“, – pastebėjimais dalijasi M. Šermukšnė.

Tarp pirmųjų narių – vienintelis veganiškas spurgas tiekiantis restoranas

Pirmieji trys prie kampanijos prisijungę restoranai, turintys augalinių patiekalų, išsibarstę dviejuose didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tarp jų yra tik veganišką maistą tiekiantis, Vilniuje įsikūręs „Rosehip“, kuris pamėgtas ne tik veganų ar vegetarų, bet ir visavalgių. Jis toks populiarus, kad vakarais neretai būna sunku rasti vietos, tad geriau staliuką rezervuoti iš anksto.

Į pirmųjų narių sąrašą taip pat pateko Kaune įsikūrusi „DODA Užkandinė“, siūlanti kokybiškų greitojo maisto patiekalų, bei trečiasis kampanijos „Čia gali“ narys – spurgomis ir pusryčių klubu garsėjantys „Holy Donut“, kuriuos galima rasti abiejuose didžiuosiuose miestuose.

„Itin džiaugiamės šiomis narystėmis. Smagu matyti, kad kavinės nepamiršta į meniu įtraukti ir augalinių patiekalų. Turbūt retas kuris žino, jog kai kurios populiariosios „Holy Donut“ spurgos yra be gyvūninės kilmės produktų. Tokie partneriai padeda mums nustebinti visuomenę veganiškos mitybos skoniu ir įvairove“, – teigia kampaniją vykdančios organizacijos atstovė M. Šermukšnė.

kitos naujienos