Lietuvoje šiuo metu minime „Klimato savaitę“, kurios metu tradiciškai daugiau laiko skiriame aplinkosaugos klausimams. Vertinant Aplinkos ministerijos parengtą programą, galime pastebėti daugybę diskusijų ir kitų renginių, skirtų tiek plačiajai visuomenei, tiek profesionalams, įtraukiant ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekspertus. Tačiau susidaro įspūdis, kad kambaryje nepastebime dramblio – praleistos diskusijos apie maisto pasirinkimo poveikį mus supančiai aplinkai.
Gyvulininkystė yra atsakinga už 13-18 % klimato kaitą sukeliančių dujų. Tačiau stebėtina, kad oficialioje Lietuvos klimato savaitės programoje šiam itin svarbiam klausimui neskiriama nei laiko, nei vietos.
Kol Lietuva trypčioja vietoje, kitos valstybės jau taiko įvairias programas skatindamos augalinio maisto vartojimą taip prisidedant prie gamtos saugojimo (žmonių sveikatos – taip pat). Šiose lenktynėse progreso link į priekį išsiveržė Danija, spalio viduryje pasitvirtinusi išsamią strategiją – kelrodį siekiant skatinti augalinio maisto vartojimą ir mažinti mitybos poveikį aplinkai. Danijos požiūris ne tik padeda spręsti maisto gamybos pasekmes aplinkai, bet ir pabrėžia augalinės mitybos naudą sveikatai bei etinius aspektus.
Danijos pristatytas planas išsiskiria savo kompleksiškumu. Jame dėmesys skiriamas ne tik švietimui ar augalinio maisto mitybos skatinimui, bet kalbama apie visumą priemonių, kuriomis bus įgyvendinami realūs pokyčiai:
- finansiniai instrumentai verslui ir ūkininkams, vystantiems ar pereinantiems prie tvaresnės ūkininkavimo praktikos ir augalinio maisto gamybos;
- mokslinių tyrimų plėtra, skatinant inovacijas, inovatyvius procesus ir naujų produktų kūrimą;
- maisto srityje dirbančių profesionalų kvalifikacijos kėlimas;
- viešųjų finansų perorientavimas: valstybinės institucijos skatinamos pirmenybę teikti augalinės kilmės maisto produktų pirkimams, taip rodant pavyzdį šalies gyventojams.
Labai svarbu, kad valstybė Danijoje prisiėmė lyderio rolę ir aktyviai propaguoja augalinę mitybą per rinkodaros kampanijas ir kitas iniciatyvas, pabrėždama mažesnio mėsos ir pieno produktų vartojimo naudą. Kitas svarbus elementas – suinteresuotų grupių įtraukimas: Danijos vyriausybė bendradarbiauja su maisto pramone, restoranais ir kitais suinteresuotais subjektais, kad paskatintų augalinės kilmės maisto produktų kūrimą ir populiarinimą.
Danijos požiūris į maisto vaidmens klimato kaitai sprendimą yra pavyzdys, kurį Lietuva galėtų perimti. Švęsdami Klimato savaitę turėtume pripažinti, kad tikrai atsakingas požiūris į klimato kaitos problemą turi apimti ir mūsų mitybos pasirinkimą, o atsakingų institucijų artimiausių darbų sąrašuose privalo atsirasti augalinės mitybos skatinimo plano parengimas.
Tokia strategija ne tik sumažintų šalies indėlį į klimato kaitą, bet ir pagerintų visuomenės sveikatą bei sumažintų sveikatos priežiūros sistemoms tenkančią naštą. Būdami atsakingi pasaulio piliečiai, privalome sau, ateities kartoms ir visai planetai pripažinti, kad mūsų maisto pasirinkimas daro didelį poveikį klimato kaitai. Todėl turime imtis konkrečių veiksmų siekiant tvaresnės, augalinės mitybos ateities.
