Ne visuomet aplinkai draugiškesnis pasirinkimas reiškia etiškesnį

2022-08-30

Gyvūnų teisių ir gerovės aktyvistų skatinimas atsisakyti mėsos jau vargiai ką nors gali nustebinti. Bet pastaruosius kelerius metus vis garsiau apie mėsos vartojimo mažinimo svarbą kalba ir aplinkosaugos aktyvistai, nes mėsos industrija yra viena taršiausių pramonių. Pastarieji dažniausiai įvardija raudonos mėsos atsisakymą, bet retas kuris susimąsto, ką tai reiškia gyvūnams.

Atrajojančių gyvūnų vengimas

Karvės, ožkos ir avys yra atrajojantys gyvūnai. Jie maistą suvalgo, tada jį atryja ir vėl suvalgo. Jų skrandžiuose yra gausu bakterijų, padedančių virškinti tokį maistą, tačiau jos taip pat išskiria metaną. 

Dažniausiai pasigirsta kalbos apie karvių auginimo daromą žalą aplinkai, nes jų pasaulyje auginama apie 1,5 milijardo, o viena karvė per dieną gali išskirti iki 500 litrų metano, kas prilyginama beveik 50 tūkstančių nuvažiuotų kilometrų benzininiu automobiliu. Taigi, norėdami sumažinti savo poveikį aplinkai, žmonės ima atsisakyti šių gyvūnų mėsos.

Kilogramas mėsos skaičiuojant individais

Skatinimas raudoną mėsą keisti į paukščių ar vandens gyvūnų mėsą dažniausiai reiškia didesnius kenčiančių gyvūnų skaičius, tad norintiems atsižvelgti ir į gyvūnų gerovę, vertėtų apsvarstyti galimybę mažinti mėsos suvartojimą apskritai, o ne keisti vienų gyvūnų mėsą į kitų. 

Tarptautinės organizacijos „Animal Charity Evaluators“ atliktame tyrime paskaičiuota, kad 2018-aisiais iš 772 milijardų pasaulyje maistui užaugintų gyvūnų net 88,3 % buvo žuvys, 11,1 % – paukščiai ir viso labo 0,6 % – žinduoliai. Jeigu pažvelgtume per gyvūnų prizmę, mažiausiai vartojamų gyvūnų keitimas į dar didesnį ir taip daugiausiai nužudomų gyvūnų vartojimą, neatrodo toks etiškas pasirinkimas. Garsus etikos filosofas Peter Singer kartu su gyvūnų teisių aktyviste ir rašytoja Karen Dawn teigia, kad vieno jaučio vienam žmogui gali pakakti ir visiems metams ar ilgiau, o maitinantis tik žuvimis ar paukščiais, galimai per metus prisidėsime prie keliasdešimt ar net kelių šimtų individų mirčių.

Mėsos išgavimas turėtų keistis iš esmės

Stipriai augantis gyventojų skaičius ir riboti resursai jiems išmaitinti, skatina ieškoti būdų, kaip pakeisti maisto išgavimo procesą iš esmės. Technologijos, padedančios optimizuoti ir efektyvinti pasėlių auginimą, virtualioji žemdirbystė, biotechnologijų panaudojimas alternatyviųjų baltymų ir riebalų gamyboje ir kiti sprendimai gali mus priartinti prie tvaresnio ir tuo pačiu etiškesnio būdo išgauti maistą. 

Mėsos suvartojimas pasaulyje auga ir nėra pagrindo manyti, kad jis sumažės. Taigi, turime ieškoti būdų, kaip patenkinti šiuolaikinio pasaulio įpročius, bet eliminuoti su tuo atsirandančią žalą tiek aplinkosaugai, tiek gyvūnams. 

Šiuo metu pasaulyje pagaminama ar išgaunama augalinė, fermentuojama ar kultivuojama mėsa skoniu, tekstūra, kvapu ir kitomis savybėmis jau nebenusileidžia įprastinės mėsos savybėms. Kol kas vis dar kylanti didžiausia kliūtis – kaina ir technologinių pajėgumų trūkumas. Kuo greičiau šios krypties verslai įsitvirtins rinkoje, tuo greičiau pasaulis galės džiaugtis savo pamėgtu skoniu, nekenkiant nei gyvūnams, nei aplinkai.

kitos naujienos