Šiandieninių mitybos įpročių Europos šalyse apžvalga

2022-01-18

Jungtinių tautų paskaičiavimais, pasaulio populiacija iki 2050 metų išaugs iki 9.8 milijardo žmonių (United Nations, 2017), todėl augalinė mityba tampa ne tik etiniu ar sveikesnės gyvensenos pasirinkimu – ji tampa neišvengiama, norint užtikrinti pastoviai augantį maisto poreikį. Kultivuojama mėsa ir augalinis maistas kaip alternatyva gyvūninės kilmės produktams padėtų išspręsti šią problemą, tačiau ar žmonės yra linkę persiorientuoti?

Innova Market Insights kartu su ProVeg International ir Kopenhagos bei Ghent Universitetais atliko tyrimą, siekdami įvertinti Europos vartotojų pasirengimą keisti mitybos įpročius. Tyrime dalyvavo daugiau nei 7500 žmonių iš 10 skirtingų Europos šalių (Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės), o rezultatai buvo paskelbti visai neseniai – 2021 m. lapkritį.

Įvertinus atlikto tyrimo rezultatus, galima formuluoti šias išvadas:

1. Augalinis maistas turi reikšmingą potencialą Europoje (ypatingai tarp fleksitarų)

Net 30 % tyrime dalyvavusių vartotojų teigė esantys fleksitarai, kitaip tariant – griežtai apriboję gyvūninės kilmės maisto produktų vartojimą. Daugiausia fleksitarinės dietos šalininkų gyvena Nyderlanduose (42 % apklaustųjų) ir Rumunijoje (40 % apklaustųjų). Tik mažiau nei dešimtadalis visų apklaustųjų (7 %) pripažino pasirinkę vegetarinę ar veganinę mitybą. Vertinant mitybos įpročių pastovumą, atskleista, kad tik visavalgių ir vegetarų mitybos modelius galima laikyti ilgalaikiais ir nusistovėjusiais. Fleksitarinės, pesketarinės ir augalinės mitybos įpročiai yra pakankamai nauji – daugelis apklaustųjų šiuos mitybos modelius pasirinko paskutinių dvejų metų laikotarpiu.

2. Vyksta esminis perėjimas augalinės mitybos link

Kalbant apie suvartojamą gyvūninės kilmės maisto kiekį, daugiausia suvalgoma sūrio (jis vartojamas nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per dieną), kiaušinių, pieno ir jogurto, o višta yra dažniausiai pasirenkamas valgyti gyvūnas. Kita vertus, ženklus skaičius respondentų pripažįsta ketinantys keisti mitybos įpročius – 40% apklaustųjų nori mažinti mėsos, o 30 % – pieno produktų vartojimą. Svarbu ir tai, kad net 46 % mėsą valgančių gyventojų teigia šiuo metu valgantys mažiau mėsos, palyginti su praeitais metais, o 30 % ketina į valgiaraštį įsitraukti daugiau augalinės kilmės mėsos ir pieno pakaitalų.

3. Nepakankamas prieinamumas, aukšta kaina, informacijos trūkumas ir nepalankūs socialiniai veiksniai – pagrindinės kliūtys, renkantis augalinės mitybos modelį

Nepaisant spartaus augalinio maisto sektoriaus augimo, vartotojai susiduria su skirtingomis kliūtimis stengiantis formuoti pilnai augalinės mitybos įpročius. Beveik pusė apklaustų fleksitarų mano, kad augalinio maisto pasirinkimas parduotuvėse ir maitinimo įstaigose yra nepakankamas ir pripažįsta norintys sulaukti daugiau informacijos apie augalinius maisto produktus. Lygiai 50 % apklaustųjų mano, kad augalinio maisto kaina yra per didelė, o trečdalio sprendimą ir toliau rinktis gyvūninius produktus įtakoja artimųjų nuostatos – 33 % apklaustų vartotojų sutiko su teiginiu „mano šeima/partneris nesutiks valgyti augalinės kilmės maisto produktų“.

4. Fleksitarai pasitiki augalinės kilmės maisto produktų kokybe ir saugumu

Pasaulinė pandemija lėmė pasikeitusį visuomenės požiūrį į maisto saugą – net 60 % vartotojų teigia besirūpinantys maisto saugumu labiau nei iki pandemijos pradžios (FoodNavigator, 2021). Vertinant požiūrį į augalinės kilmės maisto produktų saugą, 61 % apklaustų fleksitarų pažymėjo pasitikintys, kad maisto produktai iš augalinės kilmės baltymų yra saugūs vartoti, o 60 % teigė manantys, kad šių maisto produktų žymėjimas yra tikslus ir aiškus. Palankus fleksitarų požiūris į augalinės kilmės baltymus skiriasi priklausomai nuo produktų grupių – labiausiai pasitikima augalais (grūdų ir ankštinių produktais), mažesnio pasitikėjimo sulaukia grybų ir dumblių produktai, tuo tarpu, kultivuojamais gaminiais (mėsa, pienu ir kt.) bei vabzdžių produktais pasitikima mažiausiai.

5. Augalinės kilmės vištiena, jautiena, lašiša, tunas bei mozzarella ir riekelėmis pjaustytas sūris – geidžiamiausi fleksitarų produktai

Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad Europos gyventojai šiuo metu mieliausiai renkasi jiems gerai pažįstamus augalinius produktus – bulves, ryžius, lęšius, avinžirnius ir migdolų riešutus. Nepaisant to, atsiskleidė aiškus apklausos dalyvių noras valgiaraštį papildyti anksčiau įprastais ir mėgiamais gyvūninių produktų pakaitalais. Fleksitarinės mitybos entuziastai identifikavo poreikį prekybos centruose rasti didesnę augalinių produktų įvairovę, o ypatingai – augalinės „vištienos“ ir „jautienos“ gaminių. Vertinant žuvies pakaitalų pasiūlą, labiausiai ilgimasi lašišos ir tuno. Sūrio įvairovę būtų norima papildyti didesne riekelėmis pjaustyto sūrio gausa ir augaliniais mozzarella tipo sūrio produktais.

6. Geras skonis ir nauda sveikatai – svarbiausia

Kas, renkantis augalinius maisto produktus, vartotojams rūpi labiausiai? Tyrimo duomenys atskleidė, kad svarbiausi maisto produktų bruožai Europos fleksitarams yra geras skonis ir nauda sveikatai. Taip pat didelę reikšmę maisto pasirinkimui turi šviežumas, „švari sudėtis“ (dirbtinių priedų nebuvimas) ir žema kaina. Kalbant apie etinius maisto gaminių aspektus – aplinkosauga ir gyvūnų gerovė atsiduria atitinkamai 6 ir 7 vietoje pagal reikšmingumą, vertinant daugiau nei 20 skirtingų aspektų. Įdomu tai, kad inovatyvumas ir išskirtinumas didelės reikšmės augalinių gaminių populiarumui neturi – šiuos maisto produktų aspektus rinkosi mažiausias skaičius respondentų, vertinusių savo pirkimo įpročius.

7. Produktų prieinamumas žemų kainų parduotuvėse – itin reikšmingas

Daugelyje Europos šalių augalinio maisto populiarumas yra susijęs su pasirinkimų įvairove žemų kainų parduotuvėse (angl. discount stores). Vokietijoje, kuri yra viena iš lyderių vertinant augalinės mitybos populiarumą visuomenėje, net 25 % viso augalinio maisto nuperkama šiose „sandėlio tipo“ parduotuvėse. Lietuvoje žemų kainų maisto prekių parduotuvėms galima priskirti „Lidl“ bei „Cash&Carry”.

Žvelgiant į ateitį, daugiausia vartotojų ketina apsipirkinėti tradiciniuose prekybos centruose (65 %), žemų kainų parduotuvėse (43 %), specializuotose maisto prekių parduotuvėse (pvz. kepyklėlėse, sūrio parduotuvėse ir pan.) (23 %) ir ūkininkų turgeliuose (20 %). Verta dar sykį paminėti žemų kainų parduotuvių svarbą apklausos dalyviams – net 61 % Lenkijos ir 54 % Vokietijos vartotojų pripažino ketinantys ateityje maisto prekes pirkti būtent šio tipo parduotuvėse. Todėl, norint populiarinti augalinę mitybą, svarbu užtikrinti augalinio maisto produktų įvairovę skirtingo tipo prekybos vietose. Dar viena populiarinimo priemonė galėtų būti The Good Food Institute (2021) rekomenduojamas apjungimo–išskyrimo metodas (angl. integrated–segregated approach), kuomet augaliniai tradicinių gaminių (mėsos, pieno, kiaušinių ir kt.) pakaitalai yra talpinami skirtingose, tačiau greta esančiose lentynose. Taikant šį metodą, dabar įprastos „vegetarų–veganų stoteles“” būtų keičiamos didesne gaminių įvairovė visuose maisto produktų skyriuose.

8. Pagrindiniai informacijos apie augalininę mitybą šaltiniai – paieškos sistemos ir interneto svetainės

Norint daugiau sužinoti apie augalinę mitybą, dažniausiai naudojamasi „Google“ paieškos sistema (beveik 60 % respondentų) ir interneto svetainėmis, siūlančiomis turinį apie sveikatą ir mitybą (beveik pusė apklaustųjų). Kokia informacija tyrimo dalyviams atrodo patikimiausia? Pirmojoje vietoje – interneto svetainės, antrojoje – „Google“, o socialianiuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“ ir kt.) randama informacija pasitikima mažiausiai! Į šiuos rezultatus verta atsižvelgti siūlant su augalinės mitybos populiarinimu susijusį informacinį turinį – ypatingai svabu užtikrinti kokybiško turinio pasiūlą ir prieinamumą jaunajai kartai.

Apibendrinant Europos valstybių rinkos tyrimo rezultatus, galima nuoširdžiai pasidžiaugti – gyventojai yra linkę keisti mitybos įpročius! Šiuo metu sparčiai populiarėjančios fleksitarinės dietos tapimas pilnai augaline priklausys nuo to, kaip greitai ir sklandžiai bus atsižvelgta į esmines persiorientavimo kliūtis ir sureaguota į pagrindinius vartotojų poreikius.

Pilną tyrimo ataskaitą anglų kalba rasite čia: https://smartproteinproject.eu/wp–content/uploads/FINAL_Pan–EU–consumer–survey_Overall–Report–.pdf

kitos naujienos