GYVI GALI savo veikloje siekia, kad skanus, palankus gyvūnams, tvarus ir sveikas augalinis maistas būtų be kliūčių prieinamas kiekvienam Lietuvoje. Norėdami tai užtikrinti nusprendėme savo veiklą kreipti trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirmuosius organizacijos gyvavimo metus aktyviai veikėme šviesdami visuomenę bei bendradarbiaudami su verslais. Tai tęsime ir toliau, tačiau šių metų antroje pusėje ėmėmės ypač aktualios trečiosios krypties – siekiame inicijuoti teisinius ir institucinius pokyčius. Daug dėmesio šiam klausimui skirsime ir 2024-aisiais.
Teisiniai pokyčiai – svarbi prieinamumo didinimo dalis
Nepaisant to, kad moksliniai argumentai dėl gyvulininkystės kuriamų aplinkosaugos problemų, gyvūninės kilmės maisto vartojimo (ypač perteklinio) neigiamos įtakos žmonių sveikatai ar su tuo susiję etiniai klausimai viešojoje erdvėje yra aptariami, mūsų visuomenės kultūra, stereotipai ir mitybos įpročiai yra stipriai susiformavę. Todėl, jei norime, kad augalinis maistas taptų prioritetiniu žmogaus, verslų ir institucijų pasirinkimu Lietuvoje, valstybės teisinis reguliavimas turi kurti pozityvią paskatą šiam pokyčiui.
Teisiniais pokyčiais siekiame ne tik konkrečių pakeitimų, bet ir kurti palankią erdvę visos augalinės mitybos ekosistemos vystymuisi – nuo pasiūlos užtikrinimo iki naujų kasdienių vartotojų įpročių formavimosi. Kartu su įgyvendinamais pokyčiais galime užtikrinti ir didesnį sprendimų priėmėjų informuotumą, kad tiek viešųjų institucijų, tiek verslo pasirinkimai taptų atsakingesniais bei tvaresniais.
Kadangi sprendimai turi būti ilgalaikiai, esminis GYVI GALI tikslas siekiant teisinių pokyčių yra pozityvių santykių mezgimas ir jų palaikymas su visų pagrindinių partijų atstovais. To pasiekus, galime sukurti temą suprantančių ir pokyčius palaikančių politikų neformalią koaliciją. Kartu su politiniu veikimu, būtinas dalykiškų santykių su atsakingomis valstybės institucijomis formavimas, pasiūlymų pagrindiniams strateginiams dokumentams, veiksmų planams, priemonėms ir programoms teikimas, siekiant iškelti augalinio maisto prieinamumo skatinimą, kaip vieną iš darbotvarkės temų. Šiuos veiksmus esame pradėję ir toliau tęsime 2024-aisiais.
Siekiami pokyčiai
Greta strateginio veikimo, GYVI GALI išsikėlė konkrečias užduotis, kuriomis siekiame augalinės mitybos skatinimo Lietuvoje:
- Viešųjų pirkimų reglamentavimo pokyčiai: už valstybės pinigus turi būti perkama mažiau mėsos, daugiau – augalinio maisto.
- Pienas ir vaisiai vaikams programos pokyčiai – augalinių pieno alternatyvų įtraukimas.
- Augalinio maisto prieinamumo skatinimas ir populiarinimas per Vilniaus miesto, kaip Žaliosios Europos sostinės 2025, renginius ir iniciatyvas.
- Sisteminių pokyčių siekio įtvirtinimas partijų ir valstybės programiniuose dokumentuose:
- Inicijuoti augalinės mitybos prieinamumo skatinimo temos atsiradimą politinių partijų programose.
- Po 2024-ųjų Seimo rinkimų suformuotos Vyriausybės programoje įtvirtinti įsipareigojimą parengti Augalinio maisto prieinamumo skatinimo kelrodį bei kitas nuostatas, skatinančias augalinio maisto prieinamumą.
- Aktualizuoti augalinės mitybos prieinamumo skatinimo temą kituose valstybės strateginiuose dokumentuose.
1. Viešųjų pirkimų praktikos pokyčių inicijavimas
Pakeitimo tikslas: sumažinti mėsos ir kitų gyvūninės kilmės maisto produktų įsigijimą valstybės biudžeto lėšomis bei juos pakeisti augalinio maisto alternatyvomis.
Esama situacija: pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus iš esmės visi įprasto pobūdžio viešieji pirkimai, vykdomi Lietuvoje, turi atitikti aplinkosaugos kriterijus. Tai taikoma ir maisto produktų įsigyjimams. Tačiau pagal dabar nustatytą apibrėžimą, bet koks maisto ar maitinimo paslaugų teikimo įsigijimas yra laikomas atitinkantis aplinkosauginius kriterijus, jei bent 30 % pirkimo (pagal kiekį) sudaro ekologinius gamybos ir pakavimo reikalavimus atitinkantys arba tradiciniais pripažinti maisto produktai.
Siekiamas rezultatas: pakeisti aplinkosauginiai kriterijus, kad pilnai aplinkosaugos reikalavimus atitinkantis pirkimas negalėtų turėti mėsos ar gyvūninės kilmės maisto produktų. Siekiant surasti bendrą sutarimą dėl pokyčio įgyvendinimo, galima sutikti nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir pakankamai aukštą tolerancijos ribą naujo reguliavimo taikymo apimčiai. Įvesti stebėseną: matuoti pirkimų pasiskirstymą ir stebėti jo pokytį.
Pagrindinė institucija, kurios atsakomybėje yra šio pokyčio įgyvendinimas: Aplinkos ministerija. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo galima pasiekti pokyčio – Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašas.
Kas jau padaryta: tema aktualizuota Aplinkos ministerijos atstovams, Seimo nariams.
2. Programos Pienas ir vaisiai vaikams taisyklių pakeitimas
Pakeitimo tikslas: pagal naujas programos Pienas ir vaisiai vaikams taisykles leisti įsigyti ir augalines pieno (ir jo produktų) alternatyvas.
Esama situacija: pagal šiuo metu galiojantį Europos Komisijos vykdomos programos School scheme aprašą, projekto įgyvendintojai gali už EK ir valstybės narės biudžeto lėšas tiekti ugdymo įstaigas lankantiems vaikams pieną, pieno produktus ir vaisius. Galiojantis aprašas tarp galimų įsigyti produktų nenumato jokių augalinių pieno alternatyvų. Šiuo metu yra vykdoma procedūra, pagal kurią yra svarstomas šio aprašo pakeitimas. Lietuvos valstybės poziciją atstovauja Žemės ūkio ministerija, kuri tokį pakeitimą vertina nuosaikiai.
Siekiamas rezultatas: siekti Žemės ūkio ministerijos palaikymo programos taisyklių pakeitimams, kuriais būtų leidžiama finansuoti ir augalinių pieno alternatyvų ir jo produktų įsigijimus šios programos lėšomis.
Pagrindinė institucija, kurios atsakomybėje yra šio pokyčio įgyvendinimas: Žemės ūkio ministerija.
Kas jau padaryta: tema aktualizuota Žemės ūkio ministerijos atstovams, Seimo nariams.
3. Augalinės mitybos skatinimo temos atsiradimas Vilniaus miesto politinėje darbotvarkėje
Esama situacija: Vilnius specialioje programoje yra paskelbtas Žaliąja Europos sostine 2025, taip pat nuo 2022-ųjų metų veikia agentūra VšĮ „Klimatui neutralus miestas“, tačiau tarp darbotvarkės temų nėra minima tvaresnė mityba, augalinio maisto prieinamumo skatinimas ar pan.
Siekiamas rezultatas: aktualizuoti tvaresnės mitybos temą ir ją įtraukti į Vilniaus miesto politinę darbotvarkę. Siekti, kad Vilniaus miestas imtųsi lyderystės ir taptų geruoju pavyzdžiu Lietuvoje įgyvendinant augalinės maisto prieinamumo skatinimo programas mokyklose, darželiuose, ligoninėse. Žaliosios Europos sostinės renginius išnaudoti kaip platformą visuomenės švietimui, siekti įtvirtinti ne tik pokyčius institucijose, bet ir skatinti naujų visuomenės įpročių formavimąsi.
Pagrindinės institucijos, kurių atsakomybėje yra šio pokyčio įgyvendinimas: Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Klimatui neutralus miestas“.
4. Augalinės mitybos prieinamumo skatinimo aktualizavimas partijų ir kandidatų rinkimų programose bei būsimos Vyriausybės programoje, augalinės mitybos prieinamumo skatinimo tema aktualizuota valstybės strateginiuose dokumentuose
Esama situacija: nors aplinkosaugą, tvarumą, gyvūnų teises, sveikesnės gyvensenos propagavimą atliepiantys siūlymai jau ne vienerius metus atsispindi didelės dalies politinių partijų ir politikų rinkimų programuose, tiesiogiai apie priemones augalinės mitybos skatinimui niekas nepasisako. O šios Vyriausybės programoje taip pat nėra kalbama apie augalinės mitybos prieinamumą ir jo skatinimą.
Siekiamas rezultatas: pasiekti, kad pagrindinių šalies partijų ir jų keliamų kandidatų programose būtų aktualizuota tvarios, sveikos ir etiškos mitybos tema. Jei po Seimo rinkimų naują Vyriausybę formuotų partijos, kurių programose būtų įtvirtintos šios nuostatos, turime tikslą pasiekti, kad būsimoje Vyriausybės programoje atsirastų įsipareigojimas parengti Augalinio maisto prieinamumo ir jo skatinimo kelrodį ir kiti pasiūlymai, kuriais būtų skatinamas augalinės mitybos prieinamumas.
Tolimesni pokyčiai: pasiekus aukščiau išvardintų pokyčių, siekti aktualizuoti augalinės mitybos skatinimo temą žemesnio lygio valstybės planavimo dokumentuose ar planuose, tokiuose kaip: Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, Klimatui neutrali Vyriausybė ir pan. Kartu siekti numatyti konkrečias priemones pokyčių įgyvendinimui.
Prie pokyčių galite prisidėti ir Jūs
Padėti pasiekti visų šių tikslų reikia Jūsų įsitraukimo. Jūs galite pasiekti, kad politinėje darbotvarkėje vis garsiau būtų aptariami su augaline mityba susiję klausimai. Paremkite institucinių pokyčių veiklą reguliaria parama: www.gyvigali.lt/parama
Institucinių pokyčių veikla organizacijoje finansuojama projekto „NVO „Gyvi gali“ institucinis stiprinimas“ lėšomis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
