Europos Žaliosios sostinės titulu pasipuošęs Vilnius Naujuosius metus pasitiko su įkvepiančiomis žinutėmis. Visą sausį miesto gatves margins plakatai ir video klipai, kviečiantys vilniečius atrasti tvarius ir maistingus augalinius patiekalus.
Ši kampanija yra bendras organizacijos „Gyvi gali“ ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo vaisius, siekiantis supažindinti žmones su aplinkai draugiškos mitybos idėja. Taip pat paskatinti šokti į pasaulyje populiaraus „Augalinio sausio“ (angl. „Veganuary”) sūkurį ir atrasti augalinio maisto naudas. O jų – tikrai ne viena!
Kąsnis po kąsnio – į geresnę sveikatą ir žalesnę planetą
Ne paslaptis, jog lietuviai mėgsta valgyti riebiai, o daržovės, skaidulų bei baltymų gausūs grūdai ir ankštiniai lėkštėse atsiduria dažniausiai tik garnyro pavidalu. Iš 2023 m. Žemės ūkio ministerijos duomenų matyti, jog ir kasdienis racionas išlieka labai mėsiškas – per metus vienas tautietis suvartoja 104 kg mėsos, iš kurių apie 60 kg – raudona mėsa. Žinant, kad nesubalansuota, perdėtai gyvūninė mityba siejama su nutukimu, širdies ir kraujagyslių bei vėžiniais susirgimais, kaip niekad prasminga skatinti žmones atrasti augalinio maisto pasaulį.
Augalinio pagrindo mityba svarbi ir dėl kitos priežasties – tai kur kas tvaresnis būdas maitintis bei mažinti asmeninį poveikį aplinkai. Lyginant su gyvūniniais, augalinių produktų gamybai reikia gerokai mažiau žemės ploto, vandens bei kitų resursų. Taip pat jie išskiria reikšmingai mažesnį kiekį šiltnamio dujų.
Sparčiai auganti pasaulio gyventojų populiacija verčia atsižvelgti ir į žemės panaudojimo efektyvumą. Neįtikėtina, bet tik 16 % visos dirbamos žemės užima pasėliai, skirti žmonių maistui. Nepaisant to, jie sukuria net 83 % pasaulio kalorijų bei 62 % baltymų vertės. Likusius 80 % plotų sudaro gyvūnų fermos, ganyklos ir pašarų laukai, savo našumu niekaip neprilygstantys augaliniams produktams. Atlaisvinus bent dalį šios žemės galėtume grąžinti duoklę miškams, laukiniams gyvūnams, vis dar turėdami skanių ir sočių patiekalų savo racione.
Klaidinga manyti, jog Lietuvą klimato kaita bei kitos aplinkosauginės problemos gali aplenkti. Šie reiškiniai sienų neturi – mūsų, kaip ir kitų šalių gyventojų, mitybos įpročiai daro įtaką bendrai planetos gerovei. Lėkštėse daugiau vietos skyrę augaliniam maistui galime reikšmingai prie jos prisidėti.
Augalinės įvairovės netrūksta net žiemą
Lietuvoje galime džiaugtis išskirtine augalinių gėrybių gausa. Kiekvienas sezonas apdovanoja vis kitomis daržovėmis, kruopomis, vaisiais ar žalumynais. Net ir niūrų sausį, kai daugelis mūsų pasiilgsta spalvų, parduotuvėse nestinga augalinių produktų, leidžiančių kurti sveikus, tvarius ir įvairovės nestokojančius patiekalus.
Apžvelgę žiemos asortimentą, su komanda parengėme 3 nesudėtingus, tačiau skoniais ir tekstūromis turtingus receptus. Tarp jų – spalvingas kepto humuso dubuo su šviežiomis daržovėmis ir kruopomis, sviestinės pupelės sodriame pomidorų padaže bei minkštutė bananų duona iš grikių miltų. Receptus su įkvepiančiomis nuotraukomis galite rasti šiame straipsnyje.
Visiems vilniečiams ir miesto svečiams linkime skanių, sveikų, tvarių ir, žinoma, prasmingų augalinių atradimų!
