Augalinis maistas – pasaulio mitybos ateitis

2022-09-23

Visuomenėje vis dažniau prabylama apie žalingą mėsos vartojimo poveikį, o parduotuvių ir restoranų lentynos pildosi mėsos, pieno ar sūrio produktų alternatyvomis. Gausus mėsos vartojimas slepia ne tik sveikatos ir gyvūnų teisių problemas, tačiau ir nepataisomą žalą klimatui. Kaip prie neigiamo poveikio pasauliui prisideda mėsos vartojimas ir kas laukia, jei nemažinsime vartojimo tempų?

„Gyvulininkystė yra viena didžiausių pasaulio teršėjų, skaičiuojama, kad šis žemės ūkio sektorius kasmet išmetama daugiau CO2 negu transporto sektoriuje. Be žalos gamtai, besaikis mėsos vartojimas sukelia vis dažnėjančias sveikatos problemas. Dabartinė mitybos sistema kenksminga ne tik žemei, gamtai, bet ir žmonių sveikatai“, – sako visuotinės mitybos pokyčių siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.

Situacija kelia nerimą

„Animal Charity Evaluators“ atliktų skaičiavimų duomenimis, 2018-aisiais metais pasaulyje maistui buvo nužudyta apie 800 milijardų gyvūnų, įskaitant ir vandens gyvūnus.

„Naivu tikėtis, kad mažiau nei 8 milijardai žmonių užtikrins gerovę 100 kartų daugiau gyvybių, kurias jie patys pasirenka auginti maistui. Nors kai kuriuose regionuose yra matomas pasistūmėjimas gyvūnų gerovės užtikrinimo klausimu, globaliai mėsos suvartojimas auga. Tai kelia riziką didėti ir pažeidimams tuose regionuose, kur suvartojimo ir augimo sparta nespėja su gyvūnų gerovės užtikrinimu“, – teigia M. Šermukšnė.

Organizacijos vadovė pabrėžia aiškią tendenciją – ekonomiškai stiprios šalys vartoja daugiau mėsos. Ši tendencija pastebima net ir tose kultūrose, kuriose tradicinė virtuvė vegetariška ar augalinė: „Pasaulio regionuose ir gyvūnų gerovės standartai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos standartai yra gana aukšti, lyginant su mažiau ekonomiškai išsivysčiusiais regionais, tačiau geresni – nereiškia pakankamai geri“.

Lietuva – ne išimtis

Lietuvoje kasmet suvartojama visa daugiau mėsos – lietuviai suvalgo tris kartus daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Tai lemia ne tik eikvojamus resursus, bet ir sveikatos problemas.

„Džiugu, kad įstatymai griežtėja ir sąlygos gyvūnams yra palaipsniui gerinamos. Tačiau svarbus ne tik įstatymų griežtinimas, bet ir jų vykdymo užtikrinimas. Deja, dažnai pažeidėjai sulaukia itin minimalių pasekmių ir nepasimoko. Todėl ne tik įstatymų pakeitimai, bet ir strategija, kaip bus užtikrinamas jų laikymasis, yra be galo svarbi“, – sako organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.

Pasak jos, neabejotinai pasikeitimus šalyje lemia visuomenės požiūrio į gyvūnus kitimas bei aktyvi nevyriausybinių organizacijų veikla. „Nuo nepriklausomybės paskelbimo dar ilgą laiką skandinami ar dusinami naminiai gyvūnai nebuvo kažkas neįprasto. Dabar visuomenė tokio elgesio netoleruoja, todėl buvo priimti šių gyvūnų gerovę užtikrinantys įstatymai. Per paskutinius kelerius metus sumažėjo narvuose auginamų vištų, prekyboje nebeliko akvariumų su gyvomis žuvimis“, – teigia M. Šermukšnė.

Pasaulis privalo keistis

M. Šermukšnė teigia, kad gyvūnų išnaudojimo problema pasaulyje didėja itin sparčiai ir vienintelis sprendimas – gyvūninės kilmės produktų vartojimo mažinimas: „Tai nebūtinai turi būti viskas arba nieko modelis. Jeigu manote, kad atsisakyti mėsos yra per daug sudėtinga, iš pradžių mėsos nevalgykite vieną dieną per savaitę, po kiek laiko bandykite mėsos nevalgyti dvi ar tris dienas per savaitę, o ilgainiui galbūt pajausite, kad mėsos norisi vis mažiau“.

Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16 proc. visų išmetamųjų dujų, o tai yra daugiau negu visas transporto sektorius. Fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimui reikia daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų.

„Dėl šios priežasties jau dabar matomi intensyvėjantys klimato kaitos padariniai: sausros, potvyniai, karščio ar šalčio bangos skirtinguose regionuose. Tai veikia ne tik gamtą, bet ir pasaulio žmonių sveikatą. Pastebimas vis didesnis per didelio mėsos vartojimo sąlygojamų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, sergamumas,  taip pat įvairių pandemijų išplitimas“, – sako organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.

Pasak jos, neabejotina, kad dabartinė maisto gamybos sistema nėra tinkama ir palanki. Jeigu pasaulis nori pasiekti klimato kaitos sustabdymo tikslus – būtina vartoti mažiau mėsos: „Nesakau, kad visi turėtų tapti veganais ar vegetarais, tačiau Vakarų valstybės suvartoja kur kas daugiau mėsos nei yra rekomenduojama. Sumažinus vartojamos mėsos kiekį, organizmui vis tiek reikia gauti tam tikrų baltymų ir čia gelbsti – augaliniai baltymai“.

Augaliniai baltymai – unikalus produktas, gaminamas iš augalų, tokių kaip ryžiai, žirniai, kanapių sėklos ir kt. Jų molekulinė struktūra yra paprastesnė, nei gyvulinių baltymų, todėl organizmas išnaudoja mažiau energijos juos virškinant. 

„Pasaulis turi persiorientuoti ir daugiau resursų nukreipti į alternatyviųjų baltymų gaminimą. Augaliniai baltymai – pasaulio mitybos ateitis, nes gali padėti išspręsti bado ir sveikatos problemas, o tuo pačiu padėti išvengti beprasmio gyvūnų žudymo. Šių baltymų gamybai reikia kur kas mažiau resursų, todėl platesnis jų naudojimas mitybos racione gali prisidėti prie kovos su klimato kaita“, – teigia M. Šermukšnė.

kitos naujienos